mūsų klasė


13.01.2014

paskaičiusi porą recenzijų apie šį spektaklį nustebau – toks, įspūdis, kad aš ir recenzentai matėme skirtingus spektaklius. nes dauguma kritikuoja šį spektaklį, kai aš jį pavadinčiau vienu iš įspūdingiausių, labiausiai mane paveikusių spektaklių pastaruoju metu.

daugeliui teatro žiūrovų jis neįtiks, nes tai labai emociškai labai sunkus spektaklis – o juk dauguma žmonių į teatrą ateina gerų emocijų. tuo jis man primena helverio naktį, kitą čia man gera buvo tik nuo pačio Teatro, taip, iš didžiosios: stipri dramaturgija, stipri režisūra, puiki vaidyba ir viską vienijanti emocija mane pagavo ir išlaikė visas tas beveik 4 valandas. net nepajutau, kad spektaklis taip ilgai truko.

kai kurie kaltina režisierę, kad į tokią tragišką istoriją ji pažiūrėjo per lengvai. aš ir pati Y.Ross esu kaltinus lengvumu, bet šitame spektaklyje man ji pasirodė kaip niekad gili ir kaip niekad įdomi. ir tas lengvumas, su kuriuo kartais aktoriai apžaidžia vieną ar kitą sceną ir sukuria tą kontrastą, tą emociją, tą spektaklio poveikį. galų gale, argi reikia visiems būti rimtiems ir skausmo iškreiptais veidais, kad suprastume visą to, kas vyksta scenoje, baisumą? ir kai kuriose scenose netgi gaudžiau momentus, kai galiu nors truputį atsipalaiduoti nuo sunkaus emocinio spaudimo – tarsi įkvėpti oro, nes dažnai spektaklis spaudė taip, kad, regis, pamiršdavau kvėpuoti.

scenoje daug veiksmo, kaitos, balagano. bet man jis visas čia dera ir puikiai papildo dramaturgiją. tam tikrų “klišių” atpažįstamumas čia man tik priartina pjesę ir spektaklį prie žiūrovo ir jokiu būdu jo nesuprastina. vizualiai vaizdas gražus, o emociškai – kabinantis visas reikiamas stygas. ir aktorių ansamblis skamba kaip vienas puikus instrumentas atliekantis šį baisiai sudėtingą kūrinį be priekaištų.

jaunimas vaidina puikai, ypač man patiko Repšio Abraomas, Vaškevičiūtės Dora, Vaičiulytės Rachelė. bet ir visi kiti aktoriai neiškrenta iš ansamblio. man labai patiko visas grupės vientisumas – jie veikia tarsi vienas organizmas ir gyvena viena emocija. puikiai atvaidintas veikalas, plojau atsistojusi pirmiausia aktoriams.

apibendrinant, spektaklis be galo sunkus ir be galo stipus. labai rekomenduoju visiems rimtiems teatralams, bet pasiruoškite, kad laimingi ir pailsėję iš teatro neišeisite. tai ne pramoga, bent jau ne tiesiogine šio žodžio prasme.

  0 Komentarų            

citata


02.01.2014

Norėjau išspręsti seną ginčą su laiku. Žygiavimas tapo jį lėtinančia materija. Kelionių magija ištęsdavo sekundes – tos, kurias praleisdavau kelyje, prabėgdavo lėčiau nei kitos. Mane užvaldydavo naujų horizontų troškimas. Dievinau oro uostus, kur visa aplinka kviečia išvykti.

Sylvain Tesson

 

  0 Komentarų            

naujųjų rytas


01.01.2014

šiandien važiavau į darbą skambinant Jeruzalės bažnyčios varpams ir auštant labia gražiam rytui. dabar jau rytas išaušo ir pakilo saulė. naujieji metai, matyt, bus tikrai gražūs.

  0 Komentarų            

sapnai


30.12.2013

šią naktį daug sapnavau visokių dviračio avarijų, verčiausi nuo dviračio keletu skirtingų būdų. ar tai reikia suprasti kaip perspėjimą?

oras tai pats tas važinėtis dviračiu. tikiuosi, sniego nebus dar ilgai… pvz. iki kitų metų.

  1 Komentaras            

darbas per kalėdas


25.12.2013

darbas per kalėdas reiškia truputį darbo ir daug Facebook’o. nuobodoka, tiesą sakant. na bet užtai turiu laiko peržiūrėti visus draugų (ir nedraugų) facebooke įdėtus kalėdinius sveikinimus.

bet man patinka toks tuščias ofisas. labai ramu ir dar žmonės labiau atsipalaidavę, kai darbo beveik nėra.

ir dar man patinka tušti autobusai, kuriuose beveik nėra žmonių. ir rytai, kai mieste tylu ir ramu, ir gražiai kyla saulė.

šviesių švenčių, brangieji!

1390575_10152080211779028_1912879531_n

  1 Komentaras            

pora šokio spektaklių


23.12.2013

per pastarąsias keletą savaičių buvau poroje šokio spektaklių, bet niekaip neprisiruošiau jų aprašyti. iki dabar.

Contemporary?

šio spektaklio mačiau tik peržiūrą, taigi, kaip ir negalutinį variantą, bet man jis labai patiko. tiesa, ne iš pradžių – mat iš pradžių atrodė, kad viskas bus labai blogai. bet tada atsistojo Tamolė ir viską pataisė. nesakysiu, kaip, jei kartais čia užklystų dar spektaklio nematę (ir besiruošiantys pažiūrėti) skaitytojai, bet spektaklis iš karto pasitaiso. tai spektaklis – savikritika, ironiškai vaizduojantis šiuolaikinio šokio pasaulį. taip, kai kur gal ir pernelyg akivaizdžiai ir primityviai, bet vistiek susižiūri puikiai. o ir šokis (kai tai yra šokis, o ne jo kritika), mano nuomone, buvo stiprus ir įdomus.

labai rekomenduotinas spektakliukas, kuris dar geriau žiūrėsis tiems, kas šiuolaikinio šokio teatre nėra naujokai.

W(o)men

štai įspūdžiai iš W(o)men – kur kas prastesni. nors net 2 iš 4 šokėjų kartojasi iš Contemporary? ir šoka nė kiek neprasčiau, bet idėjiškai šis spektaklis man visai nepatiko. vištos, gaidžiai, vyrai, moterys ir kiaušiniai – iki galo neaišku, kas buvo norėta pasakyti spektakliu. be to, ir choreografija sudomina tik kartais. na maivosi ten tos vištos – o kam, dėl ko?

beje, visai nesupratau, kam reikėjo pradžioje rodyti tą video, tokį “making of “, kuris nei prideda prasmės, nei yra įdomus, tik parodo, kaip lietuviai angliškai kalbėti nemoka.

tiesa, visą laiką pirmoje mizanscenoje norėjau, kad kiaušinis, su kuriuo žaidžia šokėjas, būtų tikras. nebuvo.

ir dar,  spektaklis gerokai pasitaisė, kai scenoje netikėtai pasirodė ir Benas Šarka – atėjęs pažiūrėti spektaklio ir iškviestas į sceną jis, žinoma, nepasimetė, ir parodė, kaip jis moka šokti. buvo smagu. bene geriausia spektaklio scena, tik tiek, kad neplanuota…

  0 Komentarų            

rojus


23.12.2013

buvau vakar Nekrošiaus Rojuje. ir tai buvo pirmas Nekrošiaus spektaklis, kuris man visai nepatiko.

jau ir anksčiau kaltinau jį, kad ant žiūrovo jam nusispjauti ir spektaklius jis stato vien norėdamas vizualizuoti savo kažkokias ten vizijas. o teatras, kuris visiškai ignoruoja publiką, man yra nebe teatras. tačiau anksčiau aš Nekrošiaus spektaklyje dar atrasdavau daug įdomių įvaizdžių, prasminių erdvių, interpretacijų. daugiau nei bet kokio kito režisieriaus darbuose.

o šis spektaklis nuvylė ir tuo. arba Nekrošius pats nelabai įsivaizduoja rojų, arba jo vizija yra labai jau skurdi ir neįdomi. ir jei jam reikia garsiai Beatričės lūpomis spektaklio pabaigoje išsakyti “rojus yra” (tai paskutiniai spektaklio žodžiai), tai, matyt, ir pats savęs jis spektakliu neįtikino. arba jis tiesiai šviesiai šaiposi iš žiūrovo – atėjote Rojaus, tai štai, Rojus yra. Pilnas ratelius šokančių ir Pink Floyd dainas prie laužo traukiančių hipių.

nors Rojaus šiame spektaklyje mačiau nedaug, bet Nekrošiaus čia pilna, viena problema – besikartojančio ir nebenustebinančio. kai Kazlas ima bėgti ratu, galvoju, o kelintą spektaklį jau jis bėga ratu? kiek gi galima. tiesa, Kazlui ką prikišti nelabai turiu – puikus vaidmuo, puikus personažas. dar patiko šv. Petras – muziejaus prižiūrėtojas, vienas iš tų sprendimų, interpretacijų, kuriomis galėjau žavėtis. deja, tokių buvo tik trupiniai.

taip, turiu pripažinti, kad jeigu tai būtų eilinio niekam nežinomo režisieriaus kūrinys, vertinčiau jį kaip visai neblogą. bet iš Nekrošiaus tikėjausi daugiau. ir teko nusivilti.

  0 Komentarų            

mes jau balkanuose!


20.12.2013

Balkanai man labai patinka. ne tik todėl, kad ten šilčiau nei čia. kažkaip žmonės ten man mieli ir artimi atrodė.

pasirodo, ne veltui, mat pasak CNN mes patys esame iš balkanų:

“The well-preserved old town in the Lithuanian capital looks like just the sort of place that needs a Christmas tree.
Now it’s got one — in fact, at 25 meters, the tallest Christmas tree in the Balkans.”

Aš tai nieko prieš, tiek kad oras irgi galėtų būti “balkaniškas”

  0 Komentarų            

dainavau su Skyle!


17.12.2013

kai prieš daug metų Palėpės gitarų vakaruose iš visos širdiens plėšdavom Skylės “Kazokus”, miuziklo “Jūratė ir Kastytis” gabalus, ar kas būtų patikėjęs, kad nepraeis nė dešimtmetis ir aš dainuosiu tuos (ir kitus) gabalus ant scenos pritardama Radzevičiui? aš nebūčiau. bet dainavau. va jums, įrodymas:

MPU_7604

  1 Komentaras            

kūbai


12.12.2013

Su manimi dirba labai protingi žmonės:

Klausimas: kaip apskaičiuoti, kiek kūbų (red: kūbinių metrų) užima medis
Atsakymas: kokie dar kūbai – medis gi apvalus

 

  0 Komentarų