visą savaitę kopenhagoj vyko gėjų ir lesbiečių festivalis. daug visokio meno, sporto ir renginių. ir pilnas miestas netradicinių porų. smagu pažiūrėti. norėčiau kada pamatyti tokį vaizdą homofobiškoje mūsų tėvynėje… deja deja, iki tokios tolerancijos Lietuvai dar toli toli toli.

renginių buvo įvairių - koncertų, spektaklių, diskotekų. didelė dalis - aikštėse ir nemokamai, tad visas miestas šurmuliuoja dvigubai daugiau, nei įprastai (nors ir įprastai kopenhaga pakankamai šurmuliuoja). tai ėjau pasižiūrinėti. pirmą kartą užsiroviau ant braziliškų šokių, kurie atrodė daugmaž taip:

ir dar taip:

buvo gana juokinga ir nieko labai gero, bet nuotaiką tikrai pakėlė. o paskui dar brazilai užgrojo labai fainos muzikikės, tai tiesiog maloniai praleidau vakarą. beje, puikus dalykas, kad kopenhagoj alų galima gerti visur, kur tik nori…

antrą kartą nuėjau ieškoti draugių į Womens Corner ir paklausiau truputį moteriškos roko grupės - grojo neblogai, bet ir neypatingai.  tad nuėjau pažiūrėti, kas vyksta Tel Avivo scenoje ir pataikiau į šiuolaikinio šokio moterų trupės pasirodymą. iš prandžių tikėjausi kažko, kaip pirmieji šokėjai, bet izraelio šokėjos maloniai nustebino, nes tai buvo visai rimtas šiuolaikinis šokis. na ne stebuklas, bet kaip nemokamas - labai puikus renginys.

tiek ir to gėjų festivalio. na, tiesa, rytoj dar eisiu žiūrėti parado ir tada viskas pasibaigs. reiks ieškot kitokių pramogų…

o kol metalistai vis dar siautėjo, mes su broliu užsiimėm rimtesniais darbais - gelbėjom ežiuką. ėjo toks vienas visai nemažas per gatvę vidurį nakties. o prieš eidamas neapsidairė, ar mašinos neatvažiuoja. o gal ir apsidairė, bet mašina atvažiavo greičiau, nei jis tikėjosi. taigi, vidury nakties mes matom vidury gatvės tupintį ežiuką ir prie jo artėjančią mašiną. mano didysis brolis didvyris, nieko nepaisydamas stojo ant kelio prieš ežiuką, ištiesė ranką ir savo stebuklingomis galiomis pradėjo stabdyti mašiną. mašina ėmė ir sustojo ir tada pasimatė, kad tai policijos mašina…

bet policininkai nieko taip ir nepasakė, tik aš trumpai paaiškinau situaciją “atsiprašau, bet čia ežiukas eina per kelią”. pastovėjo, pažiūrėjo ir nusprendė apvažiuoti ežiuką. ir taip jis buvo išgelbėtas. ir netrukus jau perėjęs gatvę pasislėpė žolėje. net ačiū nepasakė…

paskui, išgelbėję ežiuką, važiavom toliau namolio. važiavom ne šiaip kuo - paspirtukais. per visus anykščius ir, kadangi kelias prie šaligatvio buvo itin prastas, tai beveik gatvės viduriu.

ir ką matom - o gi tą patį policininkų golfą, privažiuojantį iš priekio. privažiavo ir sustojo:

- ko čia durniuojat vidury gatvės?

- mes ne durniuojam, mes namo važiuojam….

- tai bent viena linija važiuokit ir prie krašto, nes jūsų visai nesimato (mes juk kaip tikri metalistai, juodai apsirengę buvom).

tiek ir tepasakė policija, o aš jau galvojau, kad teks anykščių areštinėj nakvot…

vieną savaitgalį britnė, kitą savaitgalį sepultura. štai taip plečiu savo muzikinį akiratį…

buvau lietuvoj šį savaitgalį, anykščiuose. o ten buvo ir metalistų festivalis Velnio Akmuo. tiesa, metalistų anykščiuose beveik nebuvo (ilgą laiką atrodėm kaip patys baisiausi metalistai visame miestelyje). gerai paieškoję, radom juos Dainavos slėnyje, kur ir buvo tas festivalis. tik kad ne itin gausiai lankomas buvo tas festivalis - kokie 300 žmonių gal ir susirinko, ne daugiau. ir garsas buvo toks, kad tik už poros šimtų metrų gal ir tesigirdėjo, kad metalistai siautėja - vos toliau paėjus jau tebuvo girdėti miestelio įprastas šurmulys.

kadangi festivalio organizatoriai turbūt ne per daug patyrę, tai sėdėjom už 100 metrų nuo scenos ir nieko nemokėję grožėjomės koncertu - teritorija buvo atitverta taip, kad labai sėkmingai visa krūva anykštėnų ir mes su broliu žiūrėjom koncertą nemokamai ir ne ką prastesniu vaizdu, nei dauguma nusipirkusių.

bet metalo muzikos taip ir nepradėjau suprasti. jautėsi, kad Sepulruta yra pasaulinė grupė, nes juos klausyti dar buvo galima, o visi kiti, mano nuomone, tik kriokė į mikrofoną.

galiausiai nusprendžiau, kad aš turbūt rinkčiausi britnę, o ne metalą. ten bent gražių šokėjų buvo….

na va, ir pamačiau britnę. dabar galėsiu visiems girtis. kad tik būtų ko.

viskas buvo visai įdomu, kai pagalvoji. bet kažkaip daugiau tikėjausi iš britnės. na bent jau kad žiopčios į fonogramą tai tikrai tikėjosi, bet kad kažkaip pamiršdavo ar tiesiog nesistengė didžioji žvaigždė. jos šokėjai dirbo už ją, na o jie gerai dirbo, tai viskas buvo dar visai žiūrima.  bet ne taip linksma, kaip norėtųsi. ir vis tik - pirmas mano toks visaip kaip didelis koncertas su daug šou.

o viskas prasidėjo dar ir nuo vakarienės ložėje, daug gero vyno ir pan, taigi, vakaro net britnė nesugadino. tiesa, ložė keistoka - daugiau pritaikyta stadionui ir sporto varžyboms, nei koncertams - stiklu atitverta ir tik dalis to stiklo atsidarė, tai garso per daug gero nebuvo. nors, kiek girdėjau, ir salėj garsas nebuvo tobulas.

juokingiausia dalis buvo apšildymas - kažkokią blondinę išleido į sceną pastovėti prie dj pulto. bet kad ta blondinė tik maivės ir po sceną nevisai į ritmą pataikydama darkės. nevykus visiškai šildytoja. bet turbūt pigi.

antras apšildymas buvo kiek geresnis - cirką išleido į sceną. parodė šiek tiek akrobatinių triukų, žiūrovai paaikčiojo. visai gražu buvo. čia viskas į tą temą, kad britnės kompaktas, kurį čia pristatinėjo, vadinasi Cirkas. bet šiaip tai kai ateini į koncertą, tai cirkas kažkaip ne visai į temą…

na ir tik tada jau pati britnė pasirodė - visa imitus ir su rudu peruku. ir tokia vos pakrutanti. gerai, kad daug gražių šokėjų atsivedė - tai bent jau buvo kuo pasigrožėti. jie viską ir darė, britnė tik truputį po sceną pavaikščiojo ir leidosi panešiojama raumeningų vyrukų. pirmą kartą mačiau, kad koncertą visą vežtų ne žvaigždė, o jos svita. žodž, pačia britne nusivyliau. bet vis tiek džiaugiuosi pamačiusi. dabar žinosiu, kad tikrai ji neverta dėmesio.

šiandien pakėliau savo pirmą kliento skambutį. ir man pasisekė - skambutis buvo labai lengvas. ir vis tiek kalbėt buvo labai sunku, nežinojau, ką sakyt ir ką kalbėt, nors viską supratau.

netrukus laukia antras. paskui trečias. ir taip toliau. su laiku gal net nebebaisu bus…

taip vadinos koncertas, kuriam buvau šeštadienį. visai netikėtai gavau pakvietimą ir apsilankiau tikroj daniškoj šventėj. viskas vyko prie didelio stadiono, aptvertoj teritorijoj, pilnoj palapinių su maistu, gėrimais ir visokiu šlamštu ir danų, kurie visi pasitiesę po patiesaliuką ir susėdę ant pievutės piknikavo ir klausėsi muzikos. o grojo danų žymūs muzikantai, kuriems mes davėm nikus: sindikatas (hip hopo grupė), povilaitis (toks pagyvenes vyrukas, vis dar įsivaizduojantis, kad įsispraudęs į odines kelnes atrodo seksualiai) ir stakėnas, kryžmintas su kokiu gabaliu. nors pagal amžių labiau pirmas, pagal muziką gal arčiau antro.

tai va, pasiklausėm tikros dansk muzikikės ir pažiūrėjom, kaip pas juos viskas vyksta. vistik keistoka, kai betrypčiojant pagal muziką, trukdo visokie patiesaliukai ir sulankstomos kėdės. ir šiukšlės - jau kokie kiaulinykai tie danai - tiek šiukšlių lietuviškuose koncertuose po kojomis tikrai nesimėto. o čia, danijoj, štai visi girti ir sulipę į šiukšlyną šokinėja ir taškosi pagal nusenusių rokerių dainuškas….

na gerai, ne taip blogai viskas buvo. smagiai laiką praleidom, pačios pašokinėjom pagal nusenusių rokerių dainuškas ir susipažinom su dar dalimi daniškos kultūros. man visai patiko ir turbūt net pakartočiau…

į daniją pagaliau atėjo vasara. tik ne dansk sommer, kuri, pasak vietinių, turėtų būti lietinga ir šalta. o mes štai kaistam ir džiaugiamės gražiais orais. tiesa, vėjo daugiau, nei norėtųsi, bet ką padarysi, kai aplink beveik visom kryptimis vanduo.

danijoj prasidėjęs jau atostogų sezonas, bet mums teks darbuotis visą vasarą. tiesa, mūsų instruktoriai atostogaus, tai artimiausias porą savaičių naudos iš mokymų gali būti ne per daugiausia. prigalvojo ten visko, ką gali mus dar išmokyti, kol nebus pakankamai žmonių, bet didelė to dalis man atrodo kaip laiko gaišimas. noriu mokytis to ko reikia ir mokytis daug. pačiai net keista. bet kad įdomu. ir turiu gerą instruktorių.

kai pagalvoji, vienas mėnuo jau praėjo, liko tik 2. paskui būsim paliktos vienos ir labai bijosim. arba nebebijosim, baisiausia turbūt bus po mėnesio, kai pirmą kartą pačios kalbėsim. dabar dar tik klausom.

tuo tarpu dar repetuojam šunų eurovizijai, planuojam jamt “kloak service”(kodinis slapto projekto pavadinimas), niekaip nepradedam karo prieš r., mokomės britnės dainas ir po vieną danišką žodį, paišom piktus klientus, vagiam kaimynų rožes, šokinėjam gumytę ir taip toliau. o dar ir į švediją važiuosim…

danai per jonines degina raganas. tiesa, nebe tikras, šiaudines, ar kokias ten, bet vis tiek, tradicijas išlaikę nuo renesanso. keistoka tradicija, bet per raganų šventę (Vasarvydį) jie užkelia raganą ant šluotos, šluotą ant laužo ir padega. ir dar susirenka pasižiūrėti. tiesiog kaip senais gerais inkvizicijos laikais.

na, bet jie neieško augalo, kuris šiaip jua niekada nežydi, žiedo.

štai ir pabuvau Lietuvoj. blemba, kaip susitraukia atstumai, kai savaitgaliui imi ir parskrendi namo. ar nuo stoties ar iš Kopenhagos tėvų aplankyt važiuot - nėr didelio skirtumo. tiek, kad šitam mieste vaikštai ir nieko nepažįsti, o anam - viskas sava ir visi savi. o dar Tebūnie naktis buvo, tiek žmonių, tiek žmonių ir taip gera gatvėse, kuriose pilna žmonių.

gera buvo grįžti į Vilnių, bet neblogai buvo grįžti ir į Kopenhagą. ir ten, ir ten, kai pagalvoji, grįžau, kaip į namus. vienokius, ar kitokius.

ilgainiui gal čia nusibostų, bet kol kas vis dar tiek daug mūsų čia laukia. kai pagalvoji, prieš pusmetį sakiau, kad į daniją tikrai nebenorėčiau, bet va kaip viskas pasikeitė.bent jau kol kas atrodo, kad šitas pasibuvimas bus gerokai sėkmingesnis.

o į lietuvą grįšiu vėl už mėnesio savaitgaliui. trumpas tas savaitgalis, na bet visai smagu taip pasilakstyti pirmyn atgal. pažiūrėsim, kaip jausiuos po to mėnesio ir antro karto. lietuva-danija-lietuva-danija- ir taip toliau.

jau šiandien (nes jau pirma nakties pas mane, antra pas kitus) grįžtu savaitgaliui namo į Vilnių (ir dabar jau turėčiau miegot, bet kad kavos prigėriau ir dar nenoriu). kažkaip keistoka taip, parskrist namo savaitgaliui. bet bus visai įdomu. ir labai užimta, nes jau priplanavau daug pasilakstymų visokių po visur.

štai danijoj dar nedaug lakstau. buvau helsingore, buvau vietinėse rumšiškėse ir dar parduotuvėse (nes gi čia sėdžiu su krūva mergaičių, o joms svarbiausia - šopintis). na ir dar pavakaroju, kuo toliau, tuo dažniau. kitaip tariant, bandau įsivažiuot į ritmą. ir į pramogavimo ir į mokymosi. nes po truputį pradėjom ir mokytis. šiaip lengva ir nuobodoka, kai kalba eina apie sistemas ir IT, užtat su danų kalba dar ne per geriausiai - nors suprantu viską, bet liežuvis dar pinasi, kai kažką sudėtingesnio noriu pasakyti. o už mėnesio teks jau pačiai į ragelį kalbėt - to ir bijau dabar. nes per tris savaites nesakyčiau, kad labai savo kalbėjimą pagerinau, tik tiek, kad suprast jau galiu net pusiau daniškai, pusiau švediškai kalbantį mūsų projekto vadovą. ir daug mažiau jaudinuos, kai reik daniškai kalbėt -tiesiog kalbu, kas, kad kreivai šleivai. vis tiek dažniausiai supranta.

tai va, tiek trumpai, pasimatysim lietuvoj, o jei ne - tai laukit,  bloginsiu.