Sihanoukville

DSC_0527Į Sihanoukvilį važiuojame ilgai, pakeliui sustodamos Phnom Penh’yje kokiai valandai. Bet pagaliau, vakare pasiekiame jūros pakrantę. Viešnagę pradedame išsidurdamos su tuk-tuku – permokame, nes nesuprantame, kad buvome atvežtos ne į toli esančią stotį, bet į šalia turistų rajono esantį centrą. Kaip bebūtų, mūsų tuktuko vairuotojas paslaugiai vežioja mus nuo guesthauso į guesthousą, kol randame vieną, turintį laisvą kambarį (šeštadienis). Guesthousas nekoks, bet vienai nakčiai tiks, tad pasidedame daiktus ir einame prie jūros. Jau vakaras, tad tik nueiname, pažiūrime į jūrą, pasivaikštome pakrante ir grįžtame į viešbutį.

Kitą dieną pradedame nuo naujo guesthouso paieškos. Radusios – einame maudytis ir ilsėtis. Dar, tiesa, Sihanoukvilio paplūdimys visas nuklotas restoranais, kurių foteliukai ir staliukai stovi tiesiog pliaže – tad geriame vaisų kokteilius ir tiesiog mėgaujamės poilsiu. Truputį pasivaikštome ir aplinkinėmis gatvėmis, bet nedaug, kad nepervargtume… Vakare pabandome išeiti iš turistinės zonos, bet netoli tenueiname – pasivaikščiojimas palei transporto pilną gatvę nėra didelis malonumas.

 DSC_0515

Mes apsistojusios turistiniame Serendipidy pliaže, kuris susidaro iš gatvės, pilnos restoranų ir guesthousų ir pliažo, taip pat pilno restoranų ir barų. Toks nedidelis turistų getas – šiuose kraštuose kažkaip turistai ir juos aptarnaujantis personalas mėgsta burtis į vieną vietą. Tiesa, čia turistai ne tik užsieniečiai – nemažai pliažu vaikščiojančių vietinių, suvažiavusių čia kaip kad lietuviai suvažiuoja į Palangą – vistik bene vienintelis Kambodžos kurortas. Jūra čia ne pati skaidriausia, pliažas ne pats gražiausias, bet ko čia kabinėtis – jūra, smėlis, saulė ir vaisių kokteiliai. Na dar visokie party boat plaukioja norintiems pasilinksminti, bet mes čia atvažiavome ramiai papoilsiauti.

Pirmą kartą Sihanoukvilį pamatome sekmadienį, tad kurortas pasirodo gana ramus ir tik tuktukininkai, mergaitės su apyrankėmis iš virvelių, moteriškės pedi-mani-kiūrininkės ir luošiai trukdo mums atsipalaiduoti. Nors ir tie ne per daug aktyvūs.

 DSC_0516

Tačiau grįžtame į Sihanoukvilį penktadienį – tada ir pasijunta, kad tai yra populiarus kurortas. Paplūdimys nusėtas žmonėmis, kiek tik akys mato. Visi prašinėtojai/pardavinėtojai suaktyvėję, o vakare nesiliauja šaudyti fejerverkai (čia juos galima nusipirkti iš vaikų, lankstančių paplūdimiu ir siūlančių fejerverkus turistams).

Grįžusios ir įsikūrusios tame pačiame viešbutyje, bei suradusios mamos paliktą skrybėlę, keliaujame ieškoti pašto (reikia išsiųsti atvirukus). Žemėlapyje užmatau, kad vienas paštas yra centre, iki centro važiuoti kainuoja 2 doleriai, tad einame ieškoti tuk-tukininkų. Jie prašo daugiau, mes kietai deramės, tačiau tik trečias ar ketvirtas galiausiai sutinka mus nuvežti. Važiuojame ir suprantame, kodėl nei vienas nenusileido – nes mus veža iki centrinio pašto, kuris yra geras gabalas nuo centro – tad kelionė iki ten tikrai turėtų kainuoti daugiau. Pasirodo – derėtis mums sekasi. Na, bent jau truputį atsiėmėm už tą pirmąjį Sihanoukvilio tuktukininką, kuris nuo mūsų nusuko bent porą dolerių.

 DSC_0682

Atvažiuojam prie pašto – o jis nedirba. Pasirodo, čia kovo 8-oji yra rimta šventė – nedarbo diena. Tiesa, pataikome ant kasdieninės pietų pertraukos, kuri turi baigtis už 10 minučių, tad kurį laiką pasitrainiojame aplinkui ir paragaujame cukranendrių sulčių.

Tada, nusivylusios, žingsniuojame per miestą atgal. Priėjusios centrą dar prasukame pro gatves, kur pažymėtas tas kitas paštas, į kurį ir norėjome važiuoti, bet jo nerandame – matyt jis kažkur kitur arba neegzistuoja, dėl to tuktukininkai nelabai suprato kur mes norime važiuoti, kai rodžiau į žemėlapį ir kartojau „paštas“. Užtai randame didelį turgų, nusiperkame ananaso ir parkeliaujame atgal mėgautis jūra ir kitais kurorto malonumais.

 DSC_0511

Paskutinė mūsų dviejų diena prie jūros (nors manęs dar laukia daug tokių dienų) – tad reikia atšvęsti. Vaikštome ieškodamos laimingų valandų ir pigių kokteilių. Vienoje vietoje ragaujame pina-koladas, kitoje – kitokius skanius kokteilius. Taip pat paragaujame nepaprastai skanios žuvies – gaila, kad paskutinis vakaras, nes tokią žuvį būtų galima valgyti ir valgyti.

Vakarojame ilgai. Mėgaujamės jūra, šiluma ir galimybe sėdėti ant patogių foteliukų restorane/ bare ir kartu – smėlyje ant jūros kranto bei gerti pigius, bet skanius kokteilius. Europoje nedaug kur taip pavyks, o kovo pradžioje – turbūt niekur.

 Kitą rytą paliekame Sihanoukvilį.

Būtinai palikite komentarą: