Laivu iš Siem Reap į Batambang

DSC_0439

Kai mūsų atvažiuoja pasiimti mikriukas (valandą vėliau, nei buvo pasakyta) – jis jau ir taip visiškai pilnas. Moteriškė, vadovaujanti paradui parodo į dvi visai neplačias sėdynes, ant kurių jau sėdi du žmonės ir sako – čia yra trys vietos. Vis tik susirandu kitoje eilėje vieną atlenkiamą sėdynę – ten ir atsisėdu. Bet pakeliui dar sustojame paimti dviejų žmonių, ir mama sėdi po pavojingai pakibusiu didžiuliu lagaminu, o ten, kur buvo nurodyta sėstis man, atsisėda pati vadovaujanti moteriškė. Tuos du naujus žmones ji sugrūda į savo vietą priekyje prie vairuotojo. Taip ir važiuojame iki prieplaukos (kuri yra ganėtinai už miesto).

Sulipame į laivą, pasigrožime vaizdais, kaip ant kito laivo stogo užtempia netgi motorolerį ir štai mes jau plaukiame gražiuoju maršrutu į Batambangą.

DSC_0427

Su mumis plaukia vietinė mama su 2 vaikais. Mano mama pasibaisi, pamačiusi kaip toji mama rankioja utėles iš berniūkščių galvų – aš panašių vaizdų pastebėjau jau Tailande. Aš pasibaisiu, kai mama pasemia upės vandens ir duoda gerti vaikams – prieš tai į ten metė visas šiukšles, o tualetai čia irgi yra tiesiog skylė virš upės.

Plaukiame upe tarp žvejų kaimų ir stebime vietinių gyvenimą. Apžiūrime plūduriuojančius kaimus, kur žmonės gyvena ant platformų sukaltose pašiūrėse ir kaimynus lanko su laiveliais. Apžiūrime žmones, gyvenančius iš laivų, ant krantų sukaltose laikinose pašiūrėse iš beveik šiukšlių. Ir vistik man visa tai atrodo gražu, tikrai gražu, nors žmonės gyvena tikrai labai skurdžiai ir tai ką matau nedaug skiriasi nuo Bangkoko lūšnynų ar beveik gyvenimo gatvėje. Bet matau, žmonės šypsosi, iš kiekvieno namo, nuo kranto ar iš upės besimaudantys vaikai šypsosi, moja ir šaukia „hello“ ir atrodo, kad čia, tose ant vandens plūduriuojančiose trobelėse jie yra gerokai laimingesni, nei mes savo daugiabučiuose su televizoriais, internetais, karštu ir švariu vandeniu bei nuleidžiamais tualetais.

DSC_0482

Plaukiant vėl matau vaikų, kurie vos keliolikos metų, jau žvejoja, patys sau vieni sėdi valtelėse ir profesionaliai dirba. Galvoju, ar jie nors kai kuriomis dienomis eina į mokyklą, ar tose valtelėse praleis visą savo gyvenimą ir į jas sodins savo vaikus…

Kažkur sustojam papietauti, čia turistus priverčia pasidalinti į du laivus – upė per sekli, kad pilnas laivas praplauktų. Plaukiame toliau, aplink mus šokinėja žuvys, viena net įšoka mamai į sterblę. Na ar beveik taip.

DSC_0383

Namai tvirtėja, šiukšlių ir besimaudančių vaikų daugėja – artėjame prie miesto. Kelionė buvo nepaprastai įdomi ir sukrečianti.

Pakeliui plaukiant man nusėda fotoaparatas. Viskas dėl dingusios elektros viešbutyje. Tad vietoj kokių 500 nuotraukų padarau tik 200…

…..

DSC_0488

Batambangas pats nėra labai įspūdingas miestas. Lankytinų objektų yra aplinkui – šventyklos, olos, bambukinis traukinukas. Bet mes nusprendžiame negaišti tam laiko ir važiuoti toliau, tad Batambange praleidžiame tik vieną vakarą. Pasitrainiojame truputį po miestą, aplankome ir pavalgome užsidarinėjančiame turguje, pasivaikštinėjame krantinėje, palei kurią turėtų būti gražiausi Batambango namai – bet jie visai neįspūdingi, ir einame miegoti į viešbutį, tiesa, pakeliui užsipirkusios kažko, panašaus į ličius (Vietname juos vadina vietnamietiškais ličiais), mangų ir žuvies. Ličius paskui griaužiu dar ne vieną dieną – ir ne vieną dieną jais mėgaujuosi.

Būtinai palikite komentarą: