pokalbis

sekmadienį važiavau į kauną. sėdėdama traukinių stotyje nuklausiau tokį pokalbį. benamę bobutę kamantinėjo greitosios pagalbos darbuotoja. buvo ten ir policija ir aš, akivaizdžiai, ne nuo pradžių tą situaciją girdėjau, bet tai ką girdėjau skambėjo daugmaž taip (bobutės pasakojimas kiek netikslus, nes neatgaminu jos stiliaus ir tikslios istorijos):

– tai ką jums skauda?
– koją man skauda, negaliu paeit.
– papasakokit, kada jums ją pradėjo skaudėt.
– nu aš buvau tuolete ir atėjo stoties darbuotojas…
– ir sumušė jus?
– ne nu, jis pradėjo mane varyti iš ten ir…
– ir tada jis jus sumušė?
– nu ne, mes aš tada pradėjau eiti, jis mane pastūmė…
– ir pradėjo jus mušti?
– ne nu leiskit man papasakot
– jūs labai ilgai pasakojat. tai jis jus sumušė?
– tai jis mane pastūmė ir aš parkritau…
– ir jis pradėjo jus spardyti?
– ne, aš negalėjau atsistoti, pradėjau prašyti žmonių, kad padėtų…
– o jis jus spardė?
– ne, tada atėjo dar vienas darbuotojas…
– ir jis jus sumušė?
– ne…

ir taip toliau. man prireikė į traukinį.

Vienas atsakymas į “pokalbis”

  1. Dovydas Sankauskas kalbėjo:

    Nenustebčiau, jei nuo buvimo/nebuvimo sumuštai keičiasi specialiųjų tarnybų procedūros. Galbūt todėl jie ir norėjo taip skubiai išsiaiškinti buvo ar nebuvo ji sumušta, kad žinotų, ar veikti pagal planą A ar pagal planą B.

    Nors iš šono atrodo, kad pareigūnai bandė moteriai įpiršti, kad ji vis dėlto sumušta buvo.

Būtinai palikite komentarą: