Bangkokas

DSC_0593

Turiu pripažinti, kad pirmojo įspūdžio tikėjausi didesnio. Bet Bankokas išlipus iš lėktuvo nustebina tik karščiu. Daugiau tematau eilinį didmiestį, vieną iš tų, kuriuose jau būta.

Tas įspūdis, kurio tikėjausi, susikuria po truputį. Jį dėlioju kaip koliažą – prigulęs pilnėjantis mėnulis, kitokio maisto kvapai, užrašai, panašesni į piešinius, pagarbus pasisveikinimas suglaudus rankas lyg maldai, Buda, visur tiek auksinio Budos ir dar daugiau karaliaus portretų aukso rėmuose, iš televizoriaus gerai atpažįstami tuk-tukai – visi šie dalykai prisideda prie to, kad po poros dienų Bangkoke pagaliau suprantu, kad aš esu kažkur labai toli, gerokai toliau, nei buvau iki šiol.

DSC_0515

Pirmąjį vakarą pamatome nedaug. Šiuolaikiškais traukiniais, kurie mums pasirodo brangūs (kur tas pigusis Tailandas?) važiuojame į kitą miesto galą, ten dar gaudome taksi. pirmieji su mumis nesidera ir prašo beveik dvigubai daugiau, nei tailandietė, pas kurią važiuojame, sako, kad turėtų kainuoti. Tad einame karštyje ir išmetamųjų dujų tvaike, kol sustoja kita mašina ir vairuotojas sutinka įjungti skaitiklį. Prisuka tiksliai tiek, kiek mokėti sakė tailandietė Nose (tokiu trumpiniu ji leidžia mums save vadinti). Atvažiuojame, susitinkame ir per tamsią siaurą gatvelę – beveik koridorių – žingsniuojame į jos namus. Nakvosime tikrai tailandietiškame name – iš medžio sukaltoje trobelėje ant upės kranto. Pirmas aukštas – tėvų miegamasis, svetainė ir virtuvė bendroje erdvėje. Antrame – mūsų šeimininkės kambarys ir maldos kambarys – kuriame patiestas čiužinys mūsų nakvynei. Kampe pristatyta Budos skulptūrų ir skulptūrėlių ir dar šalia stovi sekcija, pilna mažyčių medalionų su Buda. Be čiužinio, Budų ir stalo kambaryje tėra ventiliatorius. Na ir pora langų be stiklų, tik užtrauktų tinkleliais. Šiame kambaryje praleidžiame 5 naktis. Kartais mus naktimis lanko didžiuliai tarakonai, bet apibendrinus – aš miegu gana neblogai.

Rytais mus vaišina pusryčiais, kurie kartais sotūs kaip pietūs ar vakarienė (ar netgi abu kartu). Dažniausiai ryte bendraujame tik su motina, kuri daug juokiasi ir kalba kažką, ko nesuprantame. Paskui keliaujame į miestą, o vakarais pabenraujame ir su Nose, kurios klausinėjame apie Bangkoką, Tailandą ir kitas įdomybes.

Įdomu stebėti vietinių gyvenimą, ne tik šeimos, kurioje gyvename, bet ir jų kaimynų ar priešais dirbančių (tiesa, daugiau turbūt miegančių) darbininkų. Mūsų šeimyna turi parduotuvėlę – įkurta namo koridoriuje, kurioje turbūt apsipirkinėja vien kaimynai. Tačiau ten gali rasti visko – nuo kolos su ledukais iki karaliaus portretų. Ir dar rožinių kiaušinių, kurie viduje turėtų būti juodi.

DSC_0464

Pirmąjį kartą į Bangkoko centrą važiuojame traukiniu. Kaina pigesnė negu pigi – mokame 60 centų už du bilietus. Pakeliui grožimės lūšnynais ir rūmais.

Bangkoko tyrinėjimus pradedame nuo China-town. Pradžioj dar einam kiek tuštesnėm gatvėm, bet netrukus įneriam į didžiulį, nesibaigiantį turgų, pirmiausia pilną kvapnių maistų, o taip pat – pačių įvairiausių daiktų, daiktelyčių. Iriamės per minią ir žvalgomės ištiesusios kaklus. Labiausiai domina keisti maisto produktai, kurių toli gražu ne visus galime atpažinti ir įvardinti. Turgus išsiplėtęs ne tik į siaurus praėjimus, kuriuose 2 žmonėm sunku prasilenkti, bet ir į gatves ar ant šaligatvių ir vis tęsiasi, tęsiasi ir tęsiasi. Na bet pagaliau išnyrame kitame jo gale – tiesa, praėjusios tik tiesiai, tik viena gatve.

Netrukus pasiekiame istorinį centrą. Čia pamatome pirmąsias šventyklas, ir nors kol kas į vidų jų apžiūrėti neiname, bet ir iš išorės jos žavi nematytomis formomis. Kurį laiką sėdime prie upės ir grožinmės ne tik laivais, bet ir Wat Arun – aušros šventykla kitoje upės pusėje. Paskui ilgai gulime parke ir žiūrime kaip Valentino dienos proga tailandiečiai leidžia širdučių formos aitvarus.

DSC_0642

Vakarą pabaigiame „turistų rajone“, bent jau taip ilgainiui pavadiname tą vietą. Ten iš tiesų baltų žmonių daugiau, nei vietinių. Pilna viešbutukų, restoranų ir gatvės prekeivių. Atmosfera jauki ir tikrai miela pasivaikščiojimui. Čia pirmą kartą paragaujame mus užkabinusį Tailando narkotiką – vaisių kokteilius. Manytum, nėra nieko paprastesnio – arbūzas sumaltas su ledu. Bet skonis puikus ir gaivus – tad užsikabiname ir štai rašau po dešimties dienų – bet vis dar kasdien mėgaujamės šiais kokteiliais. Skirtingi vaisiai ar jų mišiniai – bet dauguma variantų yra puikesni nei puikūs!

Taip su kokteiliu ir tailandietiškais makaronais Pad Thai pabaigiame vakarą ir jau keliaujame link stoties, bet pakeliui dar randame atidarytą šventyklą, kurioje, regis, kaip tik vyksta vakarinės pamaldos. Tai pirma šventykla, į kurią užeiname, tad pirmą kartą nustebina Budų gausa. Girdisi, kaip vienuoliai kartoja mantras, tad gražu ne tik Budos, bet ir nuotaika šventyklos kieme.

DSC_0509

Grįžtame namo traukiniu, tik šį kartą kažkodėl mūsų prašo už jį mokėt 7 kartus daugiau. Ginčijamės ir aiškiname kasininkui, kad žinome kainą, bet jis užsispyręs rodo mums tik traukinio-ekspreso kainą. Ir nors laikas, kuriuo važiuojame, yra paprasto traukinio, jis mums, kai galiausiai pasiduodame, išspausdina už valandos važiuojančio ekspreso kainą ir tušinuku pataiso jo laiką. Pasiduodame, nes traukinys išvažiuoja už 5 minučių, o stoties darbuotojas neketina nusileisti. Na ir dėl to kad ta 7 kartus didesnė kaina vis dar yra vos 2 litai už bilietą.

Ir nors jaučiamės apgautos – už poros dienų visai kita stoties darbuotoja į tą patį traukinį mums irgi parduoda tuos brangesniuosius bilietus, lygiai taip pat pataisydama laiką tušinuku. Gal čia kokia bendra stoties tvarka?

DSC_0348

Antrą dieną važiuojame į naująjį centrą – prekybcentrių ir verslo centrų pilną rajoną. Pakeliui išbandome Bangkoko autobusus – už kondicionuojamą autobusą tuo pačiu numeriu ir maršrutu, moki dvigubai nei už nekondicionuojamą (vėliau išbandome ir tokį).

Apžiūrime kitą Bangkoko pusę – parduotuvės ir kainos jose stebina savo prabanga. Po prekybos centrus vaikščioti gera – vėsus kondicionuojamas oras, tačiau greitai išlendame į lauką. Čia taip pat verda prekyba – gatvėse šurmuliuoja turgus, kuriame kainos dešimt jei ne šimtą kartų mažesnės, nei prekybos centruose. Ilgainiui pastebime, kad turgus šurmuliuoja beveik visur Bangkoke, o kur nėra rūbų ar daiktų pardavėjų, ten atsiras bent jau vienas kitas gatvės maisto prekystalis.

Pasitrainiojame tarp prekybos centrų, apžiūrime nelabai ypatingą Bangkoko naująją architektūrą ir ilgiau nusėdame parke. Čia laistoma žolė – mama su džiaugsmu lenda po purškikliais, saulutėje kaitinasi vėžliai ir vėžliukai, o kartais ir koks didžiulis driežas praplaukia pro šalį.

DSC_0419

Po parko keliaujame dar pavaikštinėti aplink kažkuriuos (ne pagrindinius ir turistų lankomus) rūmus ir pasigrožėti tvenkiniuose plaukiojančiomis milžiniškomis žuvimis. Nustembame radusios labai europietišką pastatą, o dar labiau – pamačiusios krūvą abiturientų, kuriems įteiktose puokštėse – ne gėlės, o pliušiniai meškiukai.

Saulė nusileidžia (saulėlydį sutinkame prie gražios šventyklos) ir kiek paklaidžiojusios tamsiomis gatvėmis bei pastovėjusios kamščiuose grįžtame namo.

Trečioji diena yra šeštadienis, suplanuotas susitikimui su pusesere, kuri mus pamatyti atskrido net iš New Yorko. Keista susitikti kažkur taip toli nuo Lietuvos, bet taip pat ir neregėtai smagu. Pradedame nuo pasilakstymo po šventyklos – vienoje yra didžiulė auksinė Budos skulptūra, kita yra kiek apleista bet tuo ir įdomi, trečioji sužavi savo keistais meditacijai skirtais kambariais ir juodais stogais. Toliau lipame į auksinį kalną, kuo kurio grožimės panoramomis, apžiūrime gulinčio Budos skulptūrą ir neįtikėtinai gražiomis pagodomis išpuoštą šventyklą, persikeliame per upę ir į gražiąją Aušros šventyklą. Joje lipam aukštai labai stačiais laiptais – paskui nulipti daros kiek baisoka…

DSC_0618

Iš tiesų visos šventyklos, nors jų pamatome visai nemažai, kaip vienai dienai, palieka įspūdį ir yra vis kitokios. Žinoma, visose prisižiūrime Budos skulptūrų, tačiau skiriasi architektūra, apdaila – vienur daug spalvų, kitur gražūs raštai, trečioje – įdomi architektūra. Ypač didelį įspūdį palieka juodų stogų stogų šventykla, Wat Pho spalvingos pagodos ir Wat Arun anapus upės.

Po šventyklų norisi pailsėti, tad grūdamės į laivelį – autobusą, kuris plukdo žmones ir turistus aukštyn ir žemyn upe. Pradžioje, tiesa, tas pasiplaukiojimas visai neprimena malonumo – prisigrūdę žmonių ir nei ką matai, nei patogiai jautiesi. Tik kai dauguma išlipa ir prisėdame – jau galime pasigrožėti pakrantės vaizdais. Iš toli šviečia aukšti viešbučiai ir verslo centrai, greta kurių yra ir nutrintų namelių ir jau beveik lūšnynų.

DSC_0771

Paskutinė stotelė – kažkoks ten Riverside… Vakarietiškai atrodanti teritorija, buvę uosto sandėliai, kuriuose dabar pilna parduotuvių ir kavinių. Čia, regis, baltų žmonių beveik nėra, tačiau pramogauja daugybė vietinių. Įdomiausia stebėti visas besifotografuojančias paneles keisčiausiomis suknelėmis ir labai tradicinėmis pozomis.

Fotografuojamės ir mes ir besifotografuodamos pamatome apsaugą ir policiją, visus vejančią į šalį, ir netrukus praeina vyras su berniuku, kurių žiūrėti nuseka nemaža dalis vietinių. Ilgai svarstome, kokį čia įžymybę matėme…

Galiausiai vėl sėdame į laivelį ir jau nusileidus saulei plaukiame per naktinį miestą. Vakarą vėl užbaigiame turistų rajone su vaisių kokteiliais ir tailandietišku maistu. Paskui pasigauname tuk-tuką iki stoties ir atsisveikiname su pusesere iki rytojaus.

Sekmadienis – turgaus diena, tad traukiame į žymiausią Bangkoko savaitgalinį turgų. Tiesą pasakius, tikiuosi pamatyti Gariūnus ar kažką panašaus – ir lieku teigiamai nustebinta. Turgus didžiulis ir rasti galima visko, bet stebina kiek gražių, stilingų ir svarbiausia skirtingų drabužių galima čia rasti. Tad nors mes su mama kelionę tik pradedame – neatsispiriame ir nusiperkame vieną kitą „šmutkę“. Turguje tikrai galima pamatyti visko – ir blizgučių, ir keisto maisto, ir keistai atrodančių žmonių.

DSC_0819

Po ilgo nardymo po turgų, pasiilsime gražiame Chatuchak parke ir traukiame atgal link centro. Jau vakarėja, o mes keliaujame link įdomaus rajono – ten, kur klesti sex turizmas. Pradžioje apžiūrime mergaites „masažistes“, kurias klientai gali rinktis iš nuotraukų, paskui užsukame ir į berniukų „masažistų“ gatvę. Galiausiai nusėdame bare kur pigiai gauname ąsoti Mojito ir besimėgaudamos baigiame vakarą. Atsisveikindamos su pusesere nutariame, kad kitą kartą vėl susitiksime kokioje nors egzotiškoje vietoje.

DSC_0660

Pirmadienio popietę mums jau reikės lėkti į orouostą ir skristi į Chiang Mai, tad dieną leidžiame ramiai ir neskubėdamos. Aplankome tik paštą (atvirukai!) ir porą prekybos centrų. Nose lydi mus – prekybcentrių lankymas yra įprastas būdas jai leisti laiką, tad pažindinamės ir su šiuo užsiėmimu. Viename prekybos centre užeiname šiaurės Tailando maisto mugę, tad išsiklausinėjame apie visus keistus patiekalus „o kas čia?“.

Neilgai trukus atsisveikiname su mus draugiškai priėmusia šeimyna ir keliaujame į oro uostą. Na ir netrukus paliekame Bangkoką. Karštą, didžiulį, niekad nemiegantį Bangkoką, nuo kurio pradėjome ir kuriuo baigsime pažintį su Azija. Negaliu pasakyti, kad jį jau pažįstu, bet po jis nebe toks svetimas ir nebe toks tolimas, koks atrodė žinant tik vardą ir kitų pasakojimus. Bet vis dar negaliu paprastai ir trumpai jo apibendrinti. Tad čia dar grįšiu.

DSC_0854

Keliauju po Aziją ne tik dėl vaizdų, bet ir dėl maisto. Kulinarinės patirtys nemažiau įsimintinos. Bangkoke ragaujame: keistą pieno kokteilį/arbatą su guminukais; kokoso sultis iš kokoso; thai Pad, arbūzinį kokteilį, kriaušės formos vaisių; mandarinų kokteilį; keistą skanią sriubą su mėsos kukuliais; mangus su keisto skonio cukrumi; diuraną; granatų, dragon vaisiaus, žvaigždės – vaisiaus sultis; kokoso ledus; mangų, bananų, ananasų, kivių, melionų, drakono vaisiaus kokteilius; mandarinų sultis; raudoną kokosų karį; keistą žalią troškinį (kuris turėjo būti nelabai aštrus, bet buvo aštresnis už aštrų karį); alaus; vištos gabaliukus ant pagaliukų; traškią kiaulieną; ryžių sriubą

2 Atsakymų į “Bangkokas”

  1. vip kalbėjo:

    pagaliau… :)

  2. vilnelė kalbėjo:

    pagaliau niekas netrukdo rašyti 😛

Būtinai palikite komentarą: