Berlynas. prieš paliekant Europą

DSC_0160

Berlynas šiuo atveju man yra tarpinė stotelė. oro uosto laukimo salė, kurioje, tiesa laukiu keletą dienų. nes čia pradėsiu didžiąją kelionę po Aziją. tad jaučiuosi keistokai –  ir iškeliavus, ir neiškeliavus tuo pačiu metu.

vis tik atvažiuoju į Berlyną anksčiau, nei reikėtų, su tikslu. kaip ir Londone, čia lankau draugus. ir čia, kaip Londone, neskubu į miestą, nelakstau nuo vieno turistinio objekto iki kito. čia, kaip ir Londone, daugumą turistinių objektų esu jau apžiūrėjus, tiesa, gerokai geriau (daugiau kartų), nei londone.

DSC_0194

Berlynas visada man būdavo tarpinė stotelė. 8 valandų sustojimas, reikalingas autobusų vairuotojams pailsėti prieš važiuojat toliau į vakarus (rytus). tad čia esu buvusi keletą kartų po 8 valandas. prisimenu tuos rytus, kai vairuotojai išmeta iš autobuso ir apsnūdusi, su viena ar kita kompanija, pradedu trainiotis po miestą. pradedam nuo televizijos bokšto, tada brandenburgo vartai, privaloma užlipti į reichstagą ir nusifotografuoti save veidrodžiuose, pasitrainioti po ilgus parkus iki prieisi kitą miesto dalį, ten gal iki upės, o gal į prekybcentrius – iki autobusas pasiims nuo zoologijos  sodo. tie 5 ar 6 kartai visada vystėsi daugmaž panašiai.

DSC_0180

šis kartas kitoks. šį kartą, kaip ir prieš porą savaičių londone, daug laiko leidžiu ant sofos gerdama arbatą. ar ką nors kitą. kartais sofa yra kokiame nors bare. pasivaikštau pakilimo takais oro uosto, kuris dabar tapęs parku. paklausau brazilų grupės, grojančios kažką tarp sambos ir bosa nova – samba-bosa. ragauju falafelius, tailandietišką maistą (kad galėčiau palyginti) ir kitas vokietijoje populiarias virtuves. važinėju dviračiu per sniegą (ir vos nenugriūnu). apžiūriu pagaliau Berlyno sienos gabalą (anksčiau jo niekaip nepasiekdavau). pasivaikštau su ekskursija, skirta supažindinti su Berlyno graffiti darbais ir menininkais, po kurios visur dairausi ieškodama nupaišytų 6. žiūriu vokiško daugybę metų rodomo serialo naują seriją bare (po futbolo). trainiojuosi gatvėmis ir stebiu žmones, dairausi į parduotuvių langus, apžiūrinėju balkonus ir, vėlgi, grafiti piešinius.

patinka man toks berlynas. neturistinis. neskubantis ir nevarginantis. gražus savo nutrintais ir užtagintais pastatais, gatvės menu, ir žmonėmis, kurie, sakoma, yra visai ne vokiečiai, o tiesiog berlyniečiai. geras pasirinkimas prieš keturiems mėnesiams atsisveikinant su Europa.

Būtinai palikite komentarą: