namuose

štai jau dvi savaites esu namuose. ir liko dar dvi savaitės. tad ir čia šiek tiek jaučiuosi, kaip kelionėje – kaip tarpinėje stotelėje, tiesa, iki skausmo (ar džiaugsmo) pažįstamoje stotelėje, kurioje viskas taip sava. pirmą kartą mėgaujuosi tuo paprastai nepastebimu jausmu – kad esi čia ne svetimas ir niekada nepasiklysti, nesudvejoji, kur pasukti, nestabtelėji perskaityti gatvių pavadinimų ar paklausyti autobuse skelbiamų stotelių.

taip pat pagaunu save jau susirgus kelionių liga – džiaugiuosi ne tik tuo, kad esu namuose, bet ir kad esu juose laikinai. dar nepabodo buvimas vienoje vietoje, bet jau laukiu to momento, kai vėl atsidursiu naujoje šalyje. tarsi tai, kad vėl išvažiuosiu pakeltų buvimo čia vertę kvadratu.

tiesa, tai, kad vėl išvažiuosiu po truputį virsta į tai, ar vėl išvažiuosiu – Aerosvit gal ims ir subankrutuos ir mano taip laukiama kelionė liks vis dar tik laukiama, o ne esama. bet gi žinau, kad vis tiek čia neliksiu. gal keliausiu toli, gal ne taip toli, bet vis dar keliausiu.

bet kol esu čia, tol mėgaujuosi savo miestu, vaikštau po Vilniaus gatves ir grožiuosi savo miestu dar kartą. ir jis vis dar man gražiausias ir artimiausias, nesvarbu, kiek miestų mačiau ir kiek jų laikinai vadinau savais, Vilnius vienintelis, kuriame iš tikrųjų jaučiuosi, kaip namuose.

Vienas atsakymas į “namuose”

  1. auste kalbėjo:

    laikau spygas del to kiaules aerosvit

Būtinai palikite komentarą: