Samsun

Toliau važiuoju į Samsun, kuriame nelabai yra ką žiūrėti, bet jis man pakeliui. Tai vienas iš didesnių miestų Juodosios jūros pakrantėje.

Atvažiuoju čia kai jau temsta ir kol nusikrapštau iki centro, jau visai tamsu. Pasivaikštau truputį palei jūrą, apžiūriu amazonės skulptūrą su liūtais, pradeda lynoti, tad traukiu ieškoti susitikimo su couchsurferiu Suleimanu vietos. Susitinkame ir jis pasiūlo pasivaikščioti iki jo namų pajūriu. Einame palei ilgą ilgą paplūdimį ir šnekučiuojamės. Jis, pasirodo, pusiau lenkas iš mamos pusės. Planuoja baigęs studijas važiuoti lankyti giminių į Lenkiją ir tada keliauti po visą šentgeną.

Pareiname pas jį namo, kur jis gyvena su dar trim vyrukais. Iš tiesų, bardakėlis toks, kokį dažnai pamatysi vaikinų studentų bute. Visi trys jo kambariokai ir su vienu iš jų mokytis atėjusi mergaitė nekalba angliškai, tad bendraujame gestais ir šypsenomis. Kompanija smagi ir net nesuprasdama, kas kalbama, žaviuosi išraiška ir emocijomis. Suleimanas bando kartais versti, ką jie kalba, bet jo anglų kalba irgi ne itin gera, tad dauguma pokalbių lieka man neaiškūs.

Vyrukai pagamina vakarienę, paskui išverda žolelių arbatos ir užkuria kaljaną. Vakarojame ilgai ir ramiai.

Ir kitą rytą jau palieku Samsuną.

Būtinai palikite komentarą: