Tarp Amasros ir Sinopo

Amasra ir Sinopas yra du gražūs miesteliai Juodosios jūros pakrantėje ir nuo vieno iki kito veda kelias palei pačią pakrantę. Kai žiūri žemėlapyje – tik 320 kilometrų, 6-7 valandų turėtų užtekti, kad pasiekčiau Sinopą. Deja, tiesioginių autobusų nėra. Tad ryte keliauju ant plento su mintimi tranzuoti arba pasigauti autobusą į Cidę (tariasi Džidė). Deja, tranzuoti nėra ką – į tą pusę važiuoja tik statybiniai sunkvežimiai, kurie visi rodo, kad jie suks čia pat į šoną. Antra pro šalį važiuojanti mašina sustoja, bet važiuoja ne ten. Dar pora mašinų – ir prastovėjus beveik valandą sulaukiu autobuso į Cidę. Cidė yra už kokių 60 km, bet iki ten važiuoju daugiau, nei 2 valandas. Keliukas siauras ir labai vingiuotas, važiuojam per kalnus ir pro mažyčius kaimelius ir vaizdai tikrai labai gražūs. Kalnai čia miškingi, o miškuose – ruduo, tad pilna spalvų.

Cidėje bandau pasigauti autobusą į Inebolu – vienas važiuos už valandos. Tiesa, už pusvalandžio jis ima ir nuvažiuoja – su mano kuprine bagaže – tad beveik pradedu panikuoti, bet šalia stovintis dėdulė ženklais rodo, kad jis sugrįš. Ir sugrįžta – po dar beveik valandos ir prisikrovęs moksleivių, kurie daug čiauška ir dalinasi (su manimi ir kitais) sausainiais, riešutais ir pan.

80 ar pan. km iki Inebolu važiuojame virš 3 valandų – kelias ne ką geresnis, be to dar tarpais tvarkomas. Bevažiuojant sutemsta, tad Inebolu pasiekiu jau tamsoje, tiesa, dar ne taip vėlai. Bandau gauti autobusą į Sinopą, bet paskutinis nuvažiavo jau prieš porą valandų. Dar tik pusė šešių, bet net nežinau, ką daryti – iki Sinopo dar gal 160 km ir turbūt tokiais pat blogais keliais. Viešbutyje nakvindintis dar nenoriu, tad nusprendžiu, kad pamėginsiu tranzuot, žiūrėsim, kiek toli galiu nusikapstyti. Paeinu toliau nuo centro, iškeliu ranką – ir pirma mašina sustoja. Dvi seserys ir brolis važiuoja vos 20 km, na bet teisinga kryptimi, tad važiuoju su jais. Jie angliškai beveik nekalba, na bet pavieniais žodžiais ir ženklais kiek pabendraujam. Privažiavus Abaną (čia jie gyvena) jie bando mane įkalbėti sustoti viešbutyje – jau tamsu, naktis, o ryt bus autobusas. Išaiškinu, kad dar ne vėlu (truputį po šešių), tad aš dar pabandysiu patranzuoti, tad jie parodo Sinopo kryptį ir atsisveikiname.

Vėlgi paeinu kiek iš miesto, mašinų į Sinopo pusę beveik nėra, bet trečia sustoja ir vyras važiuoja iki pat Sinopo. Angliškai nekalba nė žodžio, tad bandymai bendrauti nelabai sėkmingi. Važiuojame ilgai, kelias vis dar tiek pat blogas, be to jau tamsu. Virš jūros kabo didelis mėnulis.

Privažiavus netoli Sinopo pasiskambinu savo couchsurferei Serpil, kuri turkiškai su vairuotoju sutaria, kur jis mane priveš, tad netrukus jau sveikinuosi su Serpil ir jos septynmete dukrele Ada.

Būtinai palikite komentarą: