Amasra

Jonas iš Denizlio sakė, kad jei būsiu prie Juodosios jūros pakrantės, būtinai turiu aplankyti Amasrą, mažą gražų miestuką. Tad po Safranbolu judu link jos. Amasra įsikūrusi pusiasalyje prie jūros ir pasiekiama ne taip jau paprastai (iš Safranbolu važiuoju į Bartin, iš Bartin – į Amasrą). Čia nakvosiu pas vyruką, dirbantį savivaldybėje, tad susitinkame savivaldybės pastate. Pas jį palieku kupinę (iki nakvynės vietos jis mane pavežės po darbo), išgeriame arbatos ir keliauju apžiūrėti miestelio. Pirmiausia einu per tiltą į miesto dalį, įsikūrusį saloje ir lipu į kalvą pasigrožėti vaizdais. Čia mane pradeda sekioti katinukas ir su manimi vaikštinėjasi po visą salą.

Vaizdai nuo viršaus neblogi, bet ir nėra ypač įspūdingi. Ir pati Amasra, regis, nėra ypač įspūdinga, bet gal dėl to, kad jau prisižiūrėjau tiek gražių vietų. Miestukas mažiukas, tad per valandą išvaikštau beveik visą, dar pasėdžiu ant suoliuko pliaže, užlipu ant kalniuko kitoje pusėje (kur pradeda lynoti), palaipau po pajūrio uolas. Prastūmus dar porą valandų jau keliauju susitinkti su Yilmazu. Jis nusiveda mane vakarienės, o paskui važiuojame į butą, kuriame aš nakvosiu. Tai butas, kurį vasarą jis nuomoja turistams arba užleidžia draugams. Pats jis gyvena name su tėvais. Aprodo man viską, išgeriam arbatos ir jis išvažiuoja namo, o aš lieku vakaroti sau viena. Deja, interneto nėra, na bet bent jau televizorius yra, o Turkijoje kai kurie tarptautiniai kanalai rodomi pasirinktinai turkiškai arba originalo kalba.

Anksti einu miegoti, nes ryt ketinu nuvažiuoti nemažą atstumą.

Būtinai palikite komentarą: