Konya

 

Konja garsėja savo besisukančiais dervišais ir religiniu konservatyvumu Deja, nemokamas dervišų šou vyksta šeštadieniais, o aš čia praleidžiu ketvirtadienį. Kalbant apie konservatyvumą, čia vyrai daug labiau į mane spokso, kai vaikštau viena vakare, bet galbūt dėl to, kad jie nepratę prie vienišų turistų, dauguma čia atvažiuoja grupėmis apžiūrėti Mevlanos muziejaus.

Atvykstu čia vakare, tad tą patį vakarą tik prasieinu centrine gatve. Matau daug mečečių visur, o daugiau nepastebiu nieko labai įspūdingo. Čia turėčiau nakvoti kilimų parduotuvėje – mane priimti pažadėjo jos savininkas. Deja, jis sako, kad ten per šalta ir veda mane nakvoti savo draugo viešbutyje (man – nemokamai, ar jam tai ką nors kainavo, nepaklausiau). Padėję mano daiktus, einame vis tiek apžiūrėti kilimų parduotuvės, kurioje išgeriame alaus. Dar užsukame į vieno viešbučio viršutinį aukštą, kur iš restorano atsiveria gražus vaizdas (tiek kad tamsoka dabar). Čia vėl išgeriame alaus. Mano šeimininkas čia kartais dirba vertėju turistams. Grįžtame į mano viešbutį, išgeriame dar po vieną alaus ir einame miegoti.

 

Ryte keliauju apžiūrėti žymiojo Mevlanos muziejaus. Tiesą pasakius, nieko jame labai įspūdingo, nors mečetė visai graži, bet tik tiek. Istoriškai čia gana svarbus religinis centras, bet manęs vaizdai per daug nesužavi.

Dar pasivaikštau po turgų, užlipu ant Aladino kalvos, apžiūriu kultūrinį parką ir porą mečečių – ir važiuoju tolyn į Kapadokiją.

Būtinai palikite komentarą: