Pamukalė ir Denizlis

Denizlį pasirinkau kaip stotelę Pamukalės lankymui. Tai tiesiog didelis miestas netoli šio miestelio ir turistinio objekto. Didelis miestas – nemažai couchsurferių.

Taigi, atvažiuoju į Denizlį pavakare. Dar dvi valandos iki susitikimo su mano couchsurferiu, tad ramiai sau žingsniuoju per miestą iki tolimo susitikimo taško. Denizlis – nelabai įdomus miestas, visas naujas ir nelabai turintis ką gražaus. Na, pamatau neblogą parką, įdomesnę mečetę, centrinę aikštę – tiek ir to miesto.

Gyvenu čia pas Joną (John), kuris metus praleido Klaipėdoje. Jis mane pasitinka žodžiais „Labas Vilijute“. Ir nors akcentas stiprus, vis tiek malonu girdėti lietuvišką kalbą – tik dabar suprantu, kad jos negirdėjau jau ilgą laiką. Lietuva Jonui labai patiko ir jis norėtų ten anksčiau ar vėliau sugrįžti. Bet jo žmona, vokietė/ rusė nenori, tad kol kas jie vis dar Turkijoje. Kas ten žino, o tuo tarpu geriame mano žalių 999 likučius ir jis demonstruoja, kiek skirtingų šalių produktų turi šaldytuve bei gamina man vakarienę.

Kitą rytą keliauju į Pamukalę apžiūrėti baltųjų travertino terasų. Atvažiuoju iki šiaurinių vartų, ir čia apsižiūriu, kad nebeturiu grynų. Nieko tokio – čia priima ir kortele. Tik tiek, kad po visos krūvos bandymų dėdė kasininkas grąžina man kortelę ir sako – kažkas negerai, neskaito… O artimiausias bankomatas – už kokių 3-4 kilometrų. Tad keliauju pasivaikščioti iki artimiausio kaimo, Karahajito miestelio, kuriame, kaip ir Pamukalėje, iš žemės veržiasi šiltos mineralinės versmės, tad miestelyje pilna prabangių viešbučių ir spa kompleksų. Tačiau dabar jau turistinis sezonas pasibaigęs, tad vaikštinėjuosi po vien tik turkų pilną miestelį, gyvą ir tikrą, kokio vasarą nepamatyčiau per turistus.

Galiausiai išsiimu pinigų ir keliauju atgal link Hieropolio. Hieropolis yra senas antikinis miestas, kuris buvo įkurtas prie žymiųjų travertino terasų. Dabar čia likę tik daug kapų ir šiek tiek griuvėsių, bet man patinka tarp jų pasivaikščioti, nes oras gražus, turistų mažai ir nuėjusi kur toliau nuo pagrindinių taškų esu viena tyloje ir ramybėje. Na ne visai viena – aplinkui zuja vabzdžiai, paukščiukai, laksto driežiukai.

 

Tad baltas terasas – pagrindinį turistų traukos tašką, pasiekiu ne iš karto. O prie jų (ir ant jų) – krūvos turistų, tarp jų ir aš aunuosi batus ir keliauju pasivaikščioti po vandeniu užlietas baltas, keistas terasas. Vanduo šiltas, terasos įspūdingos, o toliau nuėjus ir turistų pamažėja – žodžiu, mėgaujuosi vaizdais ir atrakcija. Iš toli kalnas atrodo kaip apsnigtas ir tik užlipus ant terasų supranti, kaip stipriai tai skiriasi nuo sniego. Įdomus pasivaikščiojimas.

Paskui dar pasišildau saulutėje, apžiuriu Hieropolio amfiteatrą, o tada nepopuliariais takais tarp terasų ir griuvėsių keliauju lauk. Tiesa, praleidžiu vieną žymią atrakciją – maudynes antikiniame šilto vandens baseine, kuriame, regis, maudėsi pati Kleopatra. Bet pamačiusi, kokiomis miniomis į ten plaukia turistai (bei įėjimo kainą), nusprendžiu apsieiti be to malonumo.

Tad nusileidžiu iki miestuko, susirandu autobusą ir važiuoju atgal į Denizlį.

Čia susitinku su Jonu, pasivaikščiojame po miesto centrą ir pavakarieniaujame, o tada jis mane pakviečia prisijungti prie turkų kalbos užsieniečiams pamokos, kurią netrukus turės pravesti. Nors naudos man ten didelės nebus (jie jau pernelyg pažengę), bet nelabai turiu ką veikti vakare Denizlyje, tad važiuojame kartu į universitetą. Susipažįstu su viena iš mokinių, smagia mergina ukrainiete, kuri, kaip ir aš, metė darbą namuose ir išvažiavo laimės ieškoti. Dabar dirba čia, Denizlyje ir yra visai tuo patenkinta.

Tai pat sužinau šiek tiek apie turkų kalbos gramatiką – jie gramatines formas sudarinėja vis ką nors pridėdami prie žodžio, tad kai kurie žodžiai gali būti tikrai ilgi. Dar vienas įdomus dalykas – jie turi du būtuosius laikus, vieną nusakyti tam, ką pats matei ar darei, kitą – tam, ką išgirdai iš kitų ar kitaip sužinojai, bet savo akimis nematei.

Vakarą pabaigiame mažame restoranėlyje keturiese žiūrėdami futbolą ir plepėdami apie šį bei tą.

Ryte Jonas pasirūpina, kad įsėsčiau į teisingą autobusą ir nuperka man pusryčius. Ir važiuoju toliau į pietus.

Vienas atsakymas į “Pamukalė ir Denizlis”

  1. vip kalbėjo:

    Maudžiausi tuose Kleopatros baseinuose, nieko nepraradai

Būtinai palikite komentarą: