Ukraina – apibendrinam

Ukraina nėra super graži šalis. Dauguma miestų nelabai turi kuo pasigirti, na nebent Leninais ir kitu sovietiniu grožiu. Iš aplankytų miestų, sakyčiau, aplankyti iš tikrųjų verti Lvovas, Kijevas, Odesa na ir Krymo miesteliai. Tiesa, dar man keletas žmonių rekomendavo Černivtsi miestelį, kuris turėtų būti labai gražus. Visa kita, jei ieškote grožio ar kažkokių ypatingų vaizdų – neverta dėmesio. Na nebent mėgstant sovietinę architektūrą ir skulptūrą – to Ukrainoje daug.

Bet džiaugiuosi, kad čia atvažiavau. Man įdomios ne tik gražios šalys, man įdomu, kaip žmonės gyvena. Ukrainoje daug kas – kaip Lietuvoje prieš kokių 10 metų, senos mašinos, pasenęs aprangos stilius, na ir visokie kitokie niuansai. Bet yra ir modernių dalykų, pvz. bent pusėje miestų radau viešą nemokamą miesto wifi.

Ukraina – gana pigi šalis. Pravažiavimas miesto transportu kainuoja nuo pusės lito iki lito. Pavalgyti mieste galima už 10 lt, alaus bare išgerti už kokius 4 – 5 lt. Pigiausia nakvynė hostelyje kainavo apie 30 lt.

Žmonės čia paslaugūs ir svetingi. Paklaususi kelio ar informacijos, visada sulaukdavau išsamaus atsakymo. Tiesa, būtina mokėti rusiškai – net ir jaunimas ne itin kalba angliškai. Užtai jei kalbi rusiškai, tai ir atsakymus gausi, ir šiaip pabendrauti žmonės veržiasi.

Visi miestai pilni benamių šunų ir kačių. Šunys dažnai laikosi gaujomis, tad prisibijantiems gali būti kiek nejauku. Bet nemačiau, kad jie ką pultų. Katės prisėdus parke ant suoliuko, mėgsta glaustytis aplink kojas ir miaukti prašydamos maisto.

Parduotuvės čia dauguma yra tos, kuriose pats nieko nepasiimsi, reikia prašyti pardavėjos, kad paduotų. Neprisimenant rusiškų maisto pavadinimų, puikiai veikia baksnojimas pirštu. Taip pat ypač gausu kioskų, kioskelių, palapinių ir prekybstalių gatvėse, kur, regis, vyksta pagrindinė prekyba. Parkuose tokiose palapinėse galima nusipirkti alaus, kavos ir užkandžių, bet dažnai nėra jokių staliukų – alaus gerti einama ant suoliuko ar stoviniuojant.

Transportas

Atskiros rubrikos reikėtų miestų ir tarpmiestiniam transportui. Pradėkime nuo tarpmiestinio. Pigiausias variantas – traukiniai. Čia dauguma traukinių yra miegamieji ir važiuoja ilgus atstumus. Patogu, jei nori apžiūrėti tik pagrindinius turistinius taškus – galima patogiai pamiegoti ir kainuoja pigiau grybo. Autobusai – beveik dvigubai brangesni. Ir dauguma važiuoja ilgai, stodami kiekviename miestelyje, be to yra seni kledarai. Bet vis tiek palyginus su lietuviškom kainomis, jie vis dar gana pigūs.

Miestuose visi važinėjasi Maršrutkėmis. Tai nedideli autobusiukai, kursuojantys visais įmanomais maršrutais. Maršrutkės stoja tik stabdomos ar paprašius, tad reikia žinoti, kokio numerio reikia ir kur išlipsi, bet visada galima paprašyti vairuotojo, kad pasakytų, kai privažiuos reikiamą tašką. Stotelėje irgi galima paklausti, kuriuo autobusiuku nuvažiuoti, kur reikia – žmonės pasakys, o jei nežinos, vietoj tavęs klausinės visų iš eilės vairuotojų, ar jie ten važiuoja. Ukrainoje visi įpratę visur važiuoti tokiomis Maršrutkėmis, net jei ir netoli, ir peršokinėt iš vienos maršrutkės į kitą, jei reikia. Daugumoje miestų susimokama vos įlipus į mikruškę, tačiau Odesoje ir Rivnėj mokama prieš išlipant.

Taip pat visuose didesniuose miestuose yra troleibusai, kurie dažnai yra pigesni nei maršrutkės, bet važiuoja rečiau ir dengia mažiau maršrutų. Dar kartais būna miesto autobusai, jie kainuoja tiek pat, kiek maršrutkės. Daugumoje troleibusų/autobusų būna konduktorės, bet kartais reikia susimokėti vairuotojui.

Būtinai palikite komentarą: