Poltava

 

pirmas įspūdis Poltavoje – čia katės žino, kada užsidega žalia šviesa. na bent jau viena katė – kantriai išlaukė kol degė raudona.

prieš atvažiuodama į Poltavą žinau tik apie Poltavos mūšį. mano šeimininkė pasakoja, kad dėl to pas juos į miestą atvažiuoja nemažai švedų, kuriems šis mūšis istoriškai svarbus. nakvoju tipiškoje rusiškoje šeimoje – žmona su vyru, maža mergaitė, močiutė ir šuo, tiesa, panašesnis į žiurkę, nei į šunį. močiutė man daug visko pasakoja rusiškai, tiek kad tik šiaip ne taip sugebu suregzti porą žodžių kaip atsakymą. šeimos vakarai leidžiami prie televizoriaus junginėjant per kanalus ir komentuojant viską. kai pasakau, kad nežiūriu televizoriaus (nes paklausia, ką pas mus per televizorių rodo), žiūri į mane, kaip į nenormalią ir klausia, ar čia dėl religinių priežasčių?

mergaitė vis reikalauja dėmesio, tėvai ją vis ramina, tad netrukus jau bendraujame mes ir ji man demonstruoja savo žaislus ir knygeles.

Poltava pasirodo visai gražus miestelis, turintis ir senesnių, nei sovietiniai, pastatų, kurių dalis, tiesa, gana apleisti. pasivaikštau pagrindine pėsčiųjų gatve, kurios pabaigoje – nedidelis parkas su gražiu vaizdu į daugiabučius ir ant tolimesnės kalvos išsidėsčiusį vienuolyną auksiniais stogais. randu draugų – vienas vyrukas labai užsispyręs parodyti man kažką gražaus – apžiūrim senovinę ukrainietišką sodybą, kurioje, lygtais, gyveno kažkoks vietinis rašytojas. šiaip jau ten muziejus, bet mano draugas aprodo man ją nemokamai.

vienoje gatvėje randu gražų skulptūrų parkelį, kitame – labai įdomų kažkokio tai muziejaus pastatą, dekoruotą tradiciniais motyvais. pasitrainioju po gražias ir ramias gatveles, apžiūriu vieną kitą parką – tiek ir tos Poltavos.

Vienas atsakymas į “Poltava”

  1. vip kalbėjo:

    Patiko šeimos aprašymas :)

Būtinai palikite komentarą: