namai & hjem

štai ir pabuvau Lietuvoj. blemba, kaip susitraukia atstumai, kai savaitgaliui imi ir parskrendi namo. ar nuo stoties ar iš Kopenhagos tėvų aplankyt važiuot – nėr didelio skirtumo. tiek, kad šitam mieste vaikštai ir nieko nepažįsti, o anam – viskas sava ir visi savi. o dar Tebūnie naktis buvo, tiek žmonių, tiek žmonių ir taip gera gatvėse, kuriose pilna žmonių.

gera buvo grįžti į Vilnių, bet neblogai buvo grįžti ir į Kopenhagą. ir ten, ir ten, kai pagalvoji, grįžau, kaip į namus. vienokius, ar kitokius.

ilgainiui gal čia nusibostų, bet kol kas vis dar tiek daug mūsų čia laukia. kai pagalvoji, prieš pusmetį sakiau, kad į daniją tikrai nebenorėčiau, bet va kaip viskas pasikeitė.bent jau kol kas atrodo, kad šitas pasibuvimas bus gerokai sėkmingesnis.

o į lietuvą grįšiu vėl už mėnesio savaitgaliui. trumpas tas savaitgalis, na bet visai smagu taip pasilakstyti pirmyn atgal. pažiūrėsim, kaip jausiuos po to mėnesio ir antro karto. lietuva-danija-lietuva-danija- ir taip toliau.

Būtinai palikite komentarą: