bandysim gaivaliotis

Taigi, šimtas metų. Nerašiau, nes mokiausi, dirbau, tingėjau, niekaip neprisiruošiau…

Taigi, nežinau,  kiek iš jūsų informuoti, kad netikėtai atsiradau Kopenhagoje. Taip, vėl Danijoje. Neplanavau čia taip greitai grįžti, o juo labiau – ilgam. Bet va, ėmė ir išsiuntė. Tik kiek geresnėm sąlygom – Kopenhagoje, su apgyvendinimu ir dienpinigiais. Išsiuntė mus krūvą mergų mokytis viso ko. Apgyvendino butukuose, turiu porą puikių sugyventinių, kuriomis labai džiaugiuosi, nes tarp kitų jau atsirado šiek tiek trinties, o mes va puikiai sutariam ir namuose visad linksma. Net kai visos sėdim sulindusios į kompą, kaip kad dabar.

Taigi, gyvenu ir vargo nematau. Gyvenu jau truputį daugiau, nei savaitę ir vis dar nieko rimto neveikiu. Klientai, kuriems vėliau dirbsim, o dabar vykdom susipažinimą, mus labai labai myli – pridovanojo visokių nepigių dovanų, nuolat visaip kaip skaniai maitina (nes viena iš jų veiklos sričių yra maistas – valgyklos, etc), o liepą dar ir nusives į Britnės koncertą. Na ir dar kartais pripasakoja ko nors ar truputį pamoko, o paskui sako “jau turbūt jūsų galvos perkais”, kai mes tik pradedam įsivažiuot. Šiandien va pirmą pusę dienos pasivaikščiojom po didžiulį ir gražų Denmarks Radio pastatą, apžiūrėjom studijas, koncertų sales, valgyklą, po pietų – prie kavos ir sausainių paklausėm kaip pasakoja apie traukinių valymą, o tada 14 val. palydėjo mus iki prekybos centro ir palinkėjo gerai pasilinksminti. Taip ir dirbam. Bent jau kol kas.

Iš tiesų tai pas klientus mums labiau patinka, nei mūsų įmonės patalpose. Nes pas mus tai kažkaip nei tai jauku, nei tai ką.  Ir tie, kurie mus turės apmokyti, nedraugiški. Suprantama – mes gi atimam iš jų darbą. Tad kai kurios mergaitės jau bijo, nors man atrodo, kad su viskuo susidorosim. Ryt ir pradėsim dorotis – gal pagaliau pradėsim ko nors rimčiau mokytis.

Tuo tarpu turim daug laisvo laiko, bet kad lyja, tai nedaug užklasinės veiklos nuveikiau. Buvau apžiūrėti Hamleto pilies ir pratryniau truputį pagrindines Kopenhagos gatves. Bet jos jau visos man matytos, tai ne taip įdomu. Kai atšils, reiks daugiau patyrinėti apylinkes. Jei atšils – daniška vasara paprastai nieko labai gero nežada… O aš čia būsiu visą vasarą. Kaip minimum. Na bet kol kas aš viskuo patenkinta, išskyrus orus, taigi, gal antras vizitas šioje šalyje taip labai neprailgs.

Na ir bandysiu vėl kažką karts nuo karto pabloginti. Bet nepažadu. Turiu jums kažkur savo dviračio nuotrauką, kurią prieš milijoną metų žadėjau, gal reiks įdėt…

Būtinai palikite komentarą: