filmavimas

vakar naktį debiutavau filmavimo aikštelėj. pirmą kartą filmavausi, jeigu neskaityti namudinių-kelioninių vaizdajuosčių. nieko ten labai rimto – studentiškas filmas, bet vistiek su visais filmavimui privalomais atributais.

nežinau, koks ten bus rezultatas, bet pats procesas man buvo labai įdomus. viskas prasidėjo nuo kostiumų parinkimo ir matavimosi dar dieną prieš filmavimą. paskui, jau filmavimo aikštelėj – profesionalus grimas (nuo akių tušas normaliai nenusivalė iki dabar) ir pagrimavimai prieš didelius planus; garsas – buvau aprūpinta tokiu slaptu mikrofonu, su kuriuo galima eit ką nors šnipinėt, bet buvo ir toks didelis mikrofonas ant ilgo koto, kokie dažnai išlenda mažo biudžeto filmuose (bet ne šitame); paskui apšvietimas, nuolat taisomas, tvarkomas, derinamas, kad tik būtume šviesoje; tada choreografija – kur kada ir kaip prasilenkinėt su kamera (filmavom gana siaurame koridoriuje) ir galiausiai gal 20, o gal ir daugiau kartų kartojama ta pati scena. net dailininkas buvo, kuris tvarkė scenos vaizdą ir maskavo visokias bjauriai atrodančias dėmes sienoje.

scena buvo gana sudėtinga – bent pora greitų prasilenkimų koridoriuje su kamera, o viskas filmuojama vienu kadru, todėl vis kartojom ir kartojom ir kartojom. dar pridėkime tai, kad aš pirmą kartą kine, man reikėjo išmokti nesiųsti teksto, kaip kad daroma teatro scenoj, susitvarkyti su visomis techninėmis detalėmis ir pan. režisierius vis kartojo “daryk viską paprasčiau. paprasčiau”, o man tai sunkiai sekės. labai padėjo Justas, mano partneris toj scenoj ir pagrindinis filmo veikėjas. vis aiškino man, kaip viską daryti.

taip ir dirbom, apšvietimą vis taisė, choreografiją vis derinom aš vis mėginau paprasčiau. pagaliau padarėm neblogai, paskui jau gerai ir galiausiai režisierius pasakė: “viskas, turim”. tiesa, po to dar buvo daromi stambūs planai, kur kamerai kalbėjau kaip žmogui arba bendri planai, kai buvo filmuojama iš tolo, nuo kopėčių. galiausiai su mano scena baigėm jau po pirmos (naktį). aš iškeliavau namo, o kiti dar liko filmuoti kitų scenų.

o kai pagalvoji, kad visas šitas vargas tik dėl 5 minučių scenos… bet man tai smagu buvo, net jei ir pavargau. tikiuosi, kad rezultatas režisieriui tiks.

beje, man reikėjo juoktis šioje scenoje, tai vis juokiausi, juokiausi ir juokiausi – liūdna nebuvo. viena mergina iš filmavimo grupės po visko sakė, kad sapnuos kaip aš juokiuosi. aš pati nesapnavau. gal dėl to, kad miegojau mažai.

2 Atsakymų į “filmavimas”

  1. shiny kalbėjo:

    Jega! (: pavydziu. as dalyvavus tik studentisku filmu kurime tai ten viskas paprasciau, bet vistiek po tokiu atrakciju pradedi kitaip svetimus filmus ziuret ir mastyt ‘aha, cia va taip padare, o cia va anaip’. super. o kas per filmas beje?

  2. Blogorama #375 : nežinau.lt kalbėjo:

    […] Kaip lietuvaičiai be mobilaus ryšio pas mergužėles jodavo. • Neigimas prieš abejonę. • Daug darbo vardan 5 minučių. • 15 munučių pristato tinklaraščius. • Autologotipizavimas. • Geriausias kalakuto galas. […]

Būtinai palikite komentarą: