bobutė

stoviu prie šviesoforo, laukiu žalios. prieš pat mano dviračio vairą eina per gatvę bobutė. pastebi mane ir sustoja priešais.

– koks keistas jūsų dviratis. – sako. keistoka bobutė.

– jis ne keistas, jis tik spalvotas.

– o tai kas jį jums taip baisiai nuspalvojo?

(Kažkur tuo metu man užsidega žalia, bet bobutė nė nesiruošia pasitraukti. aš mandagi – bobučių dar nevažinėju. tęsiu.)

–  aš pati nuspalvojau.

– pati? – stebisi bobutė. – o kodėl?

Staiga susivokusi priduria:

– juk vogtus dviračius žmonės perdažo…

– perdažo ir nevogtus. –  bandau paaiškinti, bet bobutė akivaizdžiai lieka prie savos versijos. palinguoja galva ir nueina.

o man vėl tenka laukti žalios šviesos…

7 Atsakymų į “bobutė”

  1. vi kalbėjo:

    ei,
    aš nuspalvojau jį, melage! va bobutė iš karto ir suprato, kad kažką ne to sakai!

    ;P

  2. vilnelė kalbėjo:

    tu tik paryškinai, nuspalvinau tai aš 😛

  3. Armandas kalbėjo:

    Prašom įmest dviračio foto :)

  4. vilnelė kalbėjo:

    kai saulė švies ir turėsiu fotoaparatą – pasistengsiu padaryti tą foto 😉

  5. softly.lt kalbėjo:

    Geras… Aš ir noriu. O kokiom priemonėm reikia dviračius spalvoti?

  6. vilnelė kalbėjo:

    aš tai akrilu dažau, nes guašas nubėgtų, o nieko daugiau neturiu. šiaip oficialiai tai kokiais nors metalo dažais turbūt reiktų…

  7. vi kalbėjo:

    aš vėl jį visą visą perdažiau, net juodas vietas, tai patylėk, sese! 😀

Būtinai palikite komentarą: