atsisveikinimai

vakar atsisveikinau su sesute, kuri išvažiuoja į stovyklą ir mes nebepasimatysim iki man išvykstant. kažkaip keista taip atsisveikinti pusei metų. ir keista atsisveikinti dar nesėdint ant lagaminų. bet šiemet dauguma atsisveikinimų ir bus tokie.

o atsisveikinimai galutinai ir negrįžtamai įtikina, kad tikrai išvažiuoju. ir apima džiugi lagaminų krovimo nuotaika. jau pradėjau galvot, ką čia dar reikia nusipirkti, ko reikia nepamiršti. nors dar savaitė liko, bet kartais atrodo, kad savaitės – per maža viskam, ką dar norisi padaryti.

Būtinai palikite komentarą: