Laisvės kaina

Laisvės kaina

tai naujas amerikietės Yanos Ross darbas Lietuvoje. Spektaklis apie moterį, kuri išnuodija visus, trukdančius jai gyventi. spektaklis keistas – taip lengvai, beveik šokio žingsniu ir tarsi punktyriškai nužymimos visos mirtys, o kiekvieną naują puodelį nuodų publika palydi juoko pliūpsniu.

labai vientisas spektaklis, toks, kurį, regis, pasižiūri vienu įkvėpimu. tuo man jis labiausiai ir patiko. viskas labai gerai dera tarpusavyje – muzika, scenografija, režisierės darbas. ir aktoriai – labai gerai sukurti vaidmenys, gražu žiūrėt. stiprus Valiukaitės vaidmuo, kurio iš pradžių negalėjau perprasti. jos Geišė tarsi netiko prie aplinkos, prie spektaklio, prie visko, bet būtent tai vėliau ir sukūrė įspūdį – išsilaisvinusios moters įspūdį. kiti personažai puikiai jai asistavo.

tik man pritrūko ko nors gilesnio. dabar spektaklis lengvutis, tarsi mirusiųjų mušinėjamos “snaigės” ir tai man nevisai dera su faktu, kad beveik visi personažai išnuodijami. aš sutinku, kad ir tokie dalykai gali būti pasakojami per lengvumą, tačiau labiausiai man nepatiko, kad spektaklis tarsi teigia, kad tikslas pateisina priemones. kad galima pakišti po puodelį užnuodytos arbatos kiekvienam, kuris tau nepatinka, kuris tave varžo, riboja be jokių pasekmių, išskyrus, nebent, vienatvę. dabar susidaro toks įspūdis, kad viskas, kas įvyko – nevaldomas procesas, tarsi netyčinis, tarsi būtinas. taip, Geišė kenčia, tačiau tą kančią čia pat užgožia lengvumas, su kuriuo dar kažkam ji atneša puodelį arbatos. ir dar tas lengvumas, kuris vyrauja anapus – mirusieji laimingi, tarsi nuodai būtų buvęs išsigelbėjimas ne Geišei, o jiems.

be to, spektaklyje daug dalykų, kurie, regis, padaryti vien tam, kad būtų gražu žiūrėt. tarsi be motyvo. taip, žiūrėti gražu ir žiūrovas nenuobodžiauja, bet man kyla klausimas – kam to reikia? nepateisinu žaidimų scenoje, kurie yra vien tik šiaip sau.

bet  kuriuo atveju, spektaklis tikrai neblogas. tas, į kurį galima nueiti ir antrą kartą – o kaip mažai tokių spektaklių teko matyti pastaruoju metu.

Vienas atsakymas į “Laisvės kaina”

  1. bebeselis kalbėjo:

    na, velnias, bet man ziauriai nepatiko spektaklis, pats siuzetas per daug elementarus, bandziau gilintis i ta moters vaidmeni- bet radau tik dali serialo, nuvalkiota moters modeli, spektaklyje nebuvo nieko, kas atspindetu kazka is tikro musu siandienos gyvenimo, lygiai toki pat ji galejo pastatyt pries simta metu ar du simtus. paziurejus ji vis galvojau- ar tarp statanciu spektakli buvo kokiu bijanciu? tada nesupratau- ko jie galejo bijoti.. :DD ar matete patriotus?- va ten spektaklis, galima eiti ir du ir tris kartus..

Būtinai palikite komentarą: