kalnas

sako, ir šuo kariamas pripranta. aš ne šuo (bent jau man taip atrodo), bet va, antrą savaitę minu į ukmergės kalną ir turiu pasakyti, kad kuo toliau – tuo lengviau jis įveikiamas. baiminausi, kad tik nereiktų padėti dviračio į šalį, apsigyvenus vilniaus pakraštyje, bet dabar galiu užtikrintai pasakyti, kad viskas įmanoma.
be to, rytais visuomeniniu transportu į darbą turėčiau išvažiuoti 20-čia minučių anksčiau nei išvažiuoju dviračiu.

tiesa, dar vienas pastebėjimas būtų, kad su pora bokalų alaus kraujyje į kalną užminti dar paprasčiau.

Būtinai palikite komentarą: