A. – visai kita

keistuolių teatro darbas, bet su kviestiniu režisieriumi, tad ne pernelyg keistuoliškas ir man visai patiko. abejojau, ar jaunajam Jankevičiui pavyks susitvarkyti su keistuolių “grandais”, bet, turiu pripažinti, kad abi pusės puikiai susigrojo. tiesa, pradžioje perdėtas situacijų šaržavimas, varjetė stilius kiek nervino, tačiau viską atpirko ir pateisino kontrastiški rimtieji/tragiškieji intarpai. turiu pripažinti, kad buvo pasirinktas geras sprendimas keistuoliškai publikai – iš pirmo žvilgsnio lengvas publikos juokinimas padėjo sukurti tinkamą emocinį užtaisą spektakliui. tiesa, pabaigai gal ir pritrūko kažkokio akcento, išryškinančio paskutinįjį monologą, nes aukščiausias įtampos taškas liko kažkur spektaklio viduryje.

bet kuriuo atveju, gal dėl to, kad ėjau nieko gero nesitikėdama, išėjau labai patenkinta spektakliu. pirmas kartas po ilgo laiko, kai keistuoliuose nenuobodžiavau ir negalvojau “na kiek galima….”

Vienas atsakymas į “A. – visai kita”

  1. Milda kalbėjo:

    Man taip pat labai patiko A. – visai kita. Dar nesu tokia teatro žinovė, kad atskirčiau ,kad labiau man patinka, ar pastatymas, ar pjesė. Bet ta paslaptis buvo išsaugota iki galo ir tikrai šokiravo. O man to paskutinio dialogo nepritrūko :) laukiau jo :) Nors, tiesą

Būtinai palikite komentarą: