Forumas 2008

Forumas yra toks daiktas, atėmęs iš manęs visą laisvą praėjusios savaitės laiką, todėl nusipelno atskiro paminėjimo mano bloge.  tai yra studentiškų teatrų festivalis, kurį jau visą krūvą metų organizuoja Lietuvos studentiškų teatrų asociacija, o kartu su ja ir mes.

be smagiosios festivalio dalies (pažindinimosi su užsieniečiais ir didelių kiekių alkoholio) dar yra ir kultūrinė dalis – visi dalyviai rodo spektaklius. o aš linkusi spektaklius aprašyti bloge, taigi, po keletą sakinių apie tai, ką mačiau forume.

Santiago de Compostela universiteto teatras (Ispanija). Prezidentės

šį teatrą jau kažkiek pažinojome iš puikių jų darbų. tačiau tie darbai pasižymėjo nerealumu – pasakiškas ar komedia del arte pasaulis buvo labai ryškiai ir stipriai perteiktas. o dabar jie pateikė visiškai realistinį darbą ir, tiesą pasakius, gerokai nuvylė. realizmo buvo net per daug – čia pat kepė ir valgė tortiliją (vargšas mano tuščias skrandis), užkandžiavo tikrais sausainiais ir eskimo ledais, gėrė tikrą šampaną, o scenoje stovėjusiame klozete net vanduo iš tikro buvo nuleistas. perdėtas realizmas gal būtų ir įdomus sprendimas, jeigu jis būtų dar labiau perdėtas, bet iki to neprieita. labai ne festivalinis spektaklis, nes beveik visą laiką 3 moterys sėdi prie stalo ir kalbasi. galicijos tarme, tad sunku ir nutuokti, apie ką. tiesa, personažai sukurti labai stipriai, labai gerai jaučiamas scenos partneris, bet pasižiūri į tai 15 minučių, o likusią valandą – nuobodžiauji. na taip, pabaiga pasisuko visai neblogai ir kiek netikėtai, bet tarp jos ir 15 minučių pradžios tegalvojau apie tai, kad aš irgi norėčiau tos tortilijos gabaliuko.

Neofito Rilskio universiteto teatras Spirovite (Bulgarija). Gerasis daktaras. 

Čechovo motyvais pastatytas įdomiausias festivalio darbas. trupė dirba labai gražiai, puiki vaidyba, puiki plastika, tiesiog gražu žiūrėti. ir net kalbos nesupratimas netrukdo sekti istoriją. gaila tik, kad viskas sudaryta iš nedidelių etiudų – įdomiau būtų pamatyti vientisą trupės darbą. bet kuriuo atveju – stipru, labai stipru.

Maskvos universiteto teatras Most (Rusija). Laimingas nevykėlis

labai rusiškas darbas –  daug šokių ir muzikos, anekdotų, primityvoko publikos juokinimo, kuris rusams, beje, pavyksta geriau ir kažkaip nuoširdžiai nei lietuviams. publika liko sužavėta, bet aš nuobodžiavau, nes pasirodyme šou buvo daug daugiau, nei teatro. trupė stipri ir išmuštruota, bet per daug užsiiminėja visokiais pigiais triukais ir banaliais numeriais.

lietuvių spektaklių mačiau tik vieną. kiek nejauku kritikuoti beveik savus (gerai su ta trupe sutariam), bet jei jau aprašinėju, tai…

Vilniaus universiteto teatro Kinetinė trupė. Absurdiškasis Beresnevičiaus kvadratas. 

žinojau, kad nieko gero tikėtis neverta, tai per daug ir nenusivyliau. didžiausia klaida buvo ta, kad trupė bandė išvaidinti (išjudėti – tai buvo plastikos teatras) Beresnevičiaus absurdą, nesuprasdami, kad jo absurdas yra be galo tekstualus ir susietas su žodžiu, o ne su judesiu. turiu pripažinti, kad viena kita scena buvo visai nebloga ir tikrai žiūrima, bet visuma atrodė ne absurdiška, o tiesiog kvaila ir neįdomi. tiesa, studentai dirbo daug ir nuoširdžiai, tačiau jų režisierius turbūt apžiojo kiek per didelį kąsnį.

Būtinai palikite komentarą: