Naujasis Baltijos šokis’08

praėjusią savaitę be visos kitos veiklos dar spėjau ir porą sykių subėgioti į Naująjį Baltijos šokį. tačiau laiko radau tik cullberg ballet aprašymui. dabar trumpai apie kitus matytus dalykus.

Provincialnyje tancy (Rusija). Po įtraukimo. Diptikas. II dalis.

Provincialnyje tancy prisimenu iš prieš keletą metų vykusių festivalių – tada jie man įstrigo kaip labai stipri ir ypatingą sceninį vaizdą bei itin originalų šokį kurianti trupė. šį kartą irgi nenuvylė – vienas įdomiausių festivalio pasirodymų. stiprus techniškai, įdomus choreografiškai, veikiantis emociškai. tiesa, šis kartas išsiskyrė palyginti švaria erdve, tuštuma, paprastumu. tiesą sakant, daiktai šioje erdvėje daugiau trukdė, nei padėjo – pvz didelis pripučiamas burbulas man pasiteisino tik vienoje scenoje. užtat scena su miltais – pritrenkė ir labai gerai užbaigė visą pasirodymą.

Tero Saarinen Company (Suomija). Next of the Kin

plastikos teatras – galbūt. o štai šokio pasigedau. nei choreografijos, nei technikos, tad žavėtis galima nebent apšvietimo sprendimais (nors jie ne itin įspūdingi) ir muzika (kurios atlikėjas ir kompozitorius pats buvo ant scenos). keletas monstriukų kratėsi ir tampėsi po sceną, be jokios šokio harmonijos ar judesių techniškumo. jau vien vizualinė jų išvaizda mane nuteikė priešiškai, tačiau dar kurį laiką tikėjausi – o gal jie pradės šokti. nepradėjo, tad likau nusivylusi spektakliu.

Martin Forsberg (Švedija). In Style with Pleasure. Redo.

abu gabaliukai panašūs – iš karto atpažinsi to paties choreografo darbą. pirmas kiek lengvesnis, antras kiek aštresnis. techniškas, gražus, išgrynintas šokis. gražiai pynėsi kūnai, buvo kuriamos priešpriešos ir sąjungos. gaila, kad pasirodymai buvo tokie trumpučiai – tokiu šokiu galėčiau gėrėtis bent dvigubai ilgiau.

Aura (Lietuva). Tabula rasa

džiaugiuosi, kad Aura tobulėja. dabar jau visai neblogai atrodo net tarptautiniame kontekste. spektaklis lėtas, meditatyvus, dvelkia rytietiška išmintimi. bet kiek per monotoniškas, nesivystantis šokis, todėl net per pusvalandį spėja pabosti. norėtųsi daugiau atradimų, augimo. bet kuriuo atveju, po šio darbo supratau, kad Auros spektaklius jau visai galima žiūrėti.

Menų spaustuvė (Lietuva). Mėnulis nepaiso lojančių šunų

vizualus darbas, bet šokis silpnas tiek techniškai, tiek choreografiškai. be to, viskas matyta, nieko nauja neatrandama. ir dar per daug ištęsta, per daug kartojasi. galbūt, jei spektaklis būtų sutrumpintas perpus (nors jau ir dabar vietoj žadėtų 90 minučių, truko kokias 65), išgrynintas ir atidirbtas – būtų visai žiūrimas reikalas, tiesa, šokėjams dar gerokai padirbėti reiktų. dabar gi – greta manęs sėdėjęs žiūrovas net knarkt buvo pradėjęs.

Būtinai palikite komentarą: