ir šiaip esu žiopla, bet pastarosiomis dienomis akivaizdžiai persidirbu, nes žioplumas didėja nesulaikomais kiekiais. jau nekalbu apie telefoną, kurį palikau namie – taip daug kam nutinka. voką užklijuoti nesudėjus pusės dokumenų – irgi pasitaiko. bet šiandienos žioplumo viršūnė buvo saga, ištrūkusi iš švarkelio. dažniausiai vežiojuosi juodo siūlo ir adatą, taigi, sėdau siūt. siuvu ir galvoju apie kažką ten. tvirtai prisiuvau, kad lengvai neištrūktų, siūlą užtvirtinau ir nutraukiau, apsivilkau švarkelį – ir tik tada pastebėjau, kad sagą įsisiuvau iš vidaus, o ne iš išorės, kaip kad turėtų būti…