cherchez la femme

niekaip nesuprantu, kodėl festivalio organizatoriai negalėjo pavadinimo užrašyti taip, kaip aš. jie parašė lietuvišką tarimą: Šeršėliafam. atrodo kvailai.

bet kuriuo atveju, minimaliai sudalyvavau festivalyje. pažiūrėjau 2 filmus. tiesa, festivalis dar nesibaigia, bet kažkaip turiu įtarimą, kad daugiau nieko nebepažiūrėsiu. taigi, trumpai apie anuodu.

Saulutės ( Sedmikrasky, 1966)

66-ųjų metų filmas, bet į tokį nepanašus. labai siurrealistinis ir simbolinis. ir labai smagus. dvi merginos nusprendžia būti blogomis. dažniausiai tai pasireiškia vyrų viliojimu ir apgaudinėjimu. dar jos daug valgo, visą filmą vis valgo ir valgo (todėl nerekomenduoju žiūrėti nepavalgius). įdomiai dėliojamos scenos, keičiamos erdvės, daug ryškių detalių, įdomių smulkmenų. filmas labai gražiai padarytas, priverčia ir nusišypsoti, ir susimąstyti. man patiko.

Tėja (Tea, 2007)

filmas visai šeimai, tiksliau – vaikams. labai gražus filmas, bet ir visai nepopuliarus – suskaičiavau tik kokius 5 vaikus seanse (+ gal 10 suaugusiųjų). pasikartosiu – labai gražus filmas, pradedant gamtos vaizdais, baigiant įvairiom detalėm, netgi veikėjų apranga neįprasta bei graži. ir visos detalės labai išbaigtos, nieko nereikalingo ar netinkamo. kiek mistiška istorija, kiek liūdna, kiek pamokanti. pabaiga liūdnoka, tačiau, kaip ir turi būti vaikiškuose filmuose – teikianti vilties.  nors filmas tikrai vaikiškas – yra simbolikos, scenų, momentų, kuriuos kažin ar supras vaikai. tad jis skirtas ir mamytėms, tėveliams ar močiutėms, atlydėjusiems vaikus į kiną. man dar labiau patiko.

Būtinai palikite komentarą: