rusija

taigi, grįžau. bandau apibendrinti, kas ten vyko, bet be daug litrų degtinės nelabai ką dar pamenu.
na gerai, meluoju.
pamenu berniukus, kurie atbėgo manęs pasitikti tokios sunkios būklės, kad… paskui su tais berniukais leidau dienas ir prisiklausiau tiek daug apie moteris ir apie visokius negražius dalykus, kad… “negalima prie moterų, bet aš vis tiek pasakysiu” – igorio frazė. metro, niekaip nepamiršiu metro ir frunzenskaja stotelės. vagonėlių ir tunelių. žinoma ir mū-mū (arba my-my). ir to universiteto, kuris atrodė kaip rūmai, milžiniškas tiesiog. lera ir jos šypsenos. familiarumas su visais berniukais. čeliabinsko vytas ir ilgi pokalbiai apie romeo ir džiuljetą. koridorius ir piktas olegas, mini igorio kambariukas, kur leidome vakarus. masterclassai su arogantiškuoju dėstytoju ir su šiltuoju dėstytoju. spektakliai, o tiksliau kabaretai arba šou, nes spektaklių ten nebuvo. be galo pompastiškas uždarymas. ai, dar ledų rageliai makdonalde. ir ilgi rytai besiblaivant. ir spektaklis. ir kaip filmavo grimerinėje, kol grimavomės. ir kaip visiems patikau spektaklyje (giriuosi).
na ir žinoma, maskvos gatvės, milžiniški pastatai, kremlius ir visi kiti turistiniai dalykai.

Būtinai palikite komentarą: