asilas

vakar taip vaidinau, taip vaidinau, kad net gavau asilą. nu tokį pliušinį asilą, tą kur iš šreko. juokėsi iš manęs teatriokai, sakė, susimąstyk, jei tavo aktoriniai gabumai įvertinami asilu. na, bet bent jau originalu. ne gėlės. nors su gėlėmis paprasčiau – gražu, o paskui nuvysta ir nereikia sukti galvos. štai asilas tai tupi, spokso išsišiepęs ir nežinau, ką su juo daryt…
dar buvo galvojamas asilui vardas. buvo apsvarstyti tokie variantai, kaip asilas (iš karto pasakiau, kad tai neįdomu, neorginalu, be to ir taip savaime aišku, kad jis asilas), kazimieras (draugiškai nusprendėm, kad visgi netiks, be to kazys turi asociacijų su kaziol, o jis juk asilas, ne ožys), pugačiova (atmečiau iš karto), donkėjus (anglicizmas man nepatiko, be to, kaip jau minėjau, visiems ir taip aišku, kad jis asilas) na ir dar keletas variantų, kurių jau nebepamenu ar net negirdėjau.
galiausiai buvo išrinktas pakenčiamas variantas – vladimiras, vladas (bagdonas) arba vova.

3 Atsakymų į “asilas”

  1. filosofija kalbėjo:

    asilai mieli gyvunai =] ir as noreciau pra tureti [netikru]

  2. vilnele kalbėjo:

    turbūt galėčiau dovanot. nes vis dar nesugalvojau, kur man jį dėti…

  3. filosofija kalbėjo:

    =] aciu =]

Būtinai palikite komentarą: