apie blogo rašymą

man sako, kad blogą turiu rašyti kiekvieną dieną. kad žmonės (o tiksliau vienas žmogus) turėtų ką skaityti. o jei nieko nenutinka per dieną, paklausiau. tai sakė, reikia rašyti, ką sapnuoju. bet gi aš nesapnuoju. arba nepamenu, ką sapnavau. retai retai kada pamenu.  pasakiau ir pagalvojau, kad meluoju. štai beveik pamenu, ką šią naktį sapnavau. sapnavau, kad buvau vaikas ir dar su kažkokiais dviem vaikais ar nevaikais gelbėjom pasaulį nuo blogiečių. nepamenu, ką ten tie blogiečiai turėjo padaryt, bet mes žinojom, kaip jiems galima sutrukdyt (irgi nepamenu kaip). blogiečiai buvo trys, bet vienas iš jų nelabai blogas, lyg ir moteris, nebepamenu. ir dar pamenu, kad jie dar nutrenkė mašina mane ir tada aš buvau ligoninėj, ir kol gulėjau ligoninėj liepiau kitiems eit sutrukdyt blogiečiams, o tų kitų (neblogiečių) buvo jau daugiau, lyg ir tėvai ten buvo, kurie buvo mano, bet visai ne tokie, kokie yra mano tikri tėvai. va. ir dar poto kažkaip išėjau iš ligoninės ir blogiečiai vėl mane gaudė, kol kiti ten bandė kažką padaryti, kad sutrukdytų jiems.
nu va, o norėjau parašyti, kad nesapnuoju…

Būtinai palikite komentarą: