gyvenimas

labai prastas spektaklis. vaidina krūva aktorių, bet visiškai neaišku ką jie scenoje veikia ir kodėl. spektaklis be pradžios ir be pabaigos. Kažkas vis išeina ar ateina, apie kažką pakalba, bet nieko nevyksta. viskas beviltiškai buitiška ir tikra, netgi sniegas sninga, dėl to darosi tik dar neįdomiau. trys personažai miršta – taip kažkaip, rodos, netyčia ir
nereikšmingai. vienas meilės trikampis lyg ir vyksta, bet iš tiesų tai neaišku ar ten kas nors myli ką nors ar tik apsimeta. Iš viso niekas ten neaišku – kodėl tai vyksta, kam jie tai kalba ir ką jie nori pasakyt. panašu, kad pasakyti jie nenori nieko. visiškai neįprasmintas, neišreikštas, tuščias spektaklis. ir nuobodus beviltiškai.

Man keisčiausia, kad atsiranda žmonių, kuriems ir tokie spektakliai labai labai patinka. suprantu, kodėl patinka tiesiog gražūs spektakliai, suprantu, kodėl patinka lėkštos komedijos, tačiau kas žmones žavi tokiuose tuščiuose spektakliuose – niekaip nesuprantu.

Būtinai palikite komentarą: