grįžus į civilizaciją

pastarąsias keletą dienų
keliavau po lietuvą. po kaimus, kaimelius, miestelius. pamačiau daugybę
bažnyčių, gražių sodybų, apleistų fermų, kraštovaizdžių ir visokių kitokių
lankytinų objektų. pusės dabar jau turbūt nebeatsiminčiau. labai įstrigo Jūrų
muziejus Salake. ten tokia bobulytė savo troboj eksponuoja didžiulę kriauklių
ir jūrų gyvūnų iškamšų kolekciją, kurią pati surinko. ir dar papasakojo visko apie
gyvūnus ir apie savo kolekciją. labai įdomu. tik jei ketinat ten užsukti –
prigriebkit kokią kriauklę, jei tik turit. jai labai patinka dovanos.

kita įspūdinga
ekspozicija buvo L. Šepkos drožinių paroda Rokiškyje. tokie gigantiški ir taip
smulkiai išdrožinėti paveikslai, kad net kvapą gniaužia. žmogus tikrai
pasišventęs buvo drožimui. arba veikt neturėjo ką. beje, rokiškis labai gražus
miestas. susitvarkęs kaip reikiant. rekomenduoju aplankyt.

belankant tas  lankytinas vietas truputį pasibaisėjau, kaip
neprižiūrimas mūsų paveldas. ypač dvarai – tokie gražūs, su didžiuliais parkais
– stovi ir griūna niekieno neprižiūrimi. o dar blogiau – kai kur yra tiesiog
niokojami – tvarkant juos taip, kaip nori savininkas, o ne kaip reikėtų pagal
visas aplinkosaugos ir kultūros paveldo saugojimo taisykles. pasižadėjau, kad
kai būsiu turtinga (nu kai užaugsiu ir turėsiu daug bapkių), įkursiu fondą, kuris rems tokių dvarų atkūrimą ir vertimą
muziejais ar kitos visuomeninės paskirties pastatais.

2 Atsakymų į “grįžus į civilizaciją”

  1. Anonymous kalbėjo:

    norejai pasakyti kai uzaugsi ir suviliosi vyra kuris turi daug babkiu,o jau tada…:))

    beje tada keliausi po pasauli ir griuvancius dvarus visai pamirshi:)

  2. vilnele kalbėjo:

    aš ir dabar keliauju po pasaulį daug daugiau, nei po lietuvą, bet dvarai vis tiek rūpi.

    bet dėl vyro tai visiškai sutinku :)

Būtinai palikite komentarą: