Antras sustojimas. Genuja

Traukinys atsėlina į Genują, karščio išvargintą miestą. Daugybe aukštų išsidėstęs miestas – viena gatvė tau po kojomis, kita virš galvos, o namai turi išėjimą į gatvę ne tik iš pirmo, bet ir iš trečio, penkto ar septinto aukšto. Daugybės lygių miestas. Dryžuotas miestas – unikali dryžuota architektūra primena jūrininkus ir mano dviratį. Tai didžiausias Italijos uostas (didžiausias viduržiemio jūros uostas mūsų dar laukia). Daugybė siauručių gatvelių, kuriomis, sako, vakarais vaikščioti gali būti pavojinga – daug vyrų, daug arabų. Bet juk tokios gatvelės – pačios įdomiausios. Dar įdomiau – mažyčiai pajūrio miestukai, jau tapę Genujos dalimi, bet dar nepraradę savitumo. Besisukančios gatvės, kyla ir leidžiasi prie jūros. Vakarais ten ypač gražu. Ir žmonių ypač daug – jaugu, gyva. Naktys karštos, o po langais – naktinis didmeninis vaisių ir daržovių turgus. Italai triukšmauja, ūžia mašinos, tačiau negali užverti lango – per karšta. Jūra – sūri, bet gaivinanti. Į kranto akmenis nusidaužai visus kojų pirštus. Saulė – kepinanti.

Ten patys skaniausi vaisiai. Tokie prinokę, kokie Lietuvos niekada nepasiekia. Valgytum ir valgytum. Ir ledai, dieviškai skanūs ledai. Ir visas kitas maistas – juk tai itališka virtuvė, viena iš geriausių pasaulyje.

Dar reikėtų paminėti vėžliukus parko baloje, cikadas, keistą apžvalgos ratą, iš kurio kažin ar kas mato, Genujos duoną, kurios pavadinimą pamiršau, traukinius, stovinčius tuneliuose (nei iš šio, nei iš to), palmes, menamas upes (nes jų nėra ten, kur jos turi būti) ir dar daug dalykų, tačiau mes jau pakeliui į didžiausią viduržiemio jūros uostą Marselį.

Vienas atsakymas į “Antras sustojimas. Genuja”

  1. Anonymous kalbėjo:

    Tu rasyk rasyk.

Būtinai palikite komentarą: