sekmadienis: pilis ir derliaus šventė

mūsų sekmadienio kelionės tikslas buvo medininkai. kai galų gale juos pasiekėm (važiavom ne plentu, o linksmuoju keliuku – linksmaisiais kalneliais – su kiekvienu kalneliu alus, kurį vežėmės išgerti pilyje, vis skanėjo ir skanėjo) ir privažiavom pilį – radom ten vietinės reikšmės derliaus šventę. Virš įėjimo į pilį – lenkiškas užrašas, kurio taip ir iki galo nesupratau, o pilyje pristatyta stalų, kur pridėta vaišių iš derliaus ir vyksta šokiai pokiai. gražu ir pažiūrėti, kaip raitosi pagyvenusios moteriškės ratelyje. per daug nespoksojom, susiradom nuošalią vietą ir sėdom alaus. tuo tarpu klausėmės gražios lenkiškos ir ukrainietiškos muzikytės. ir galvojom, kad lietuvos paveldas vis dar gyvas – štai kokios puikios šventės vyksta, žmonės sau linksminasi ten, kur kažkada dvarai stovėjo, ar lietuviai prieš kryžiuočius kovėsi.paskui nusprendėm pasekti, į kokią ten skylę sienoje lenda vaikai. pasirodo, į labiausiai išsilaikiusį bokštą galima įlįsti, palypėti aukštyn, tada, jei nebijai aukščio, pereiti pastoliais, palypėti dar aukščiau ir apžvelgti pilį ir apylinkes. gražu visai. dar gražiau žiūrėti, kaip vaikai laksto tais pastoliais be jokios baimės. drąsūs ir kalbūs vaikai, sužinojom, kad jie mokosi lietuvių mokykloje ir nemėgsta lenkų.

Būtinai palikite komentarą: