carmina burana

šiandien žiūrėjau, kaip trupė iš izraelio sudarkė Orffą. sudarkė – nes niekaip kitaip nepavadinsi jų “šokio”. norėjosi užsimerkti ir klausytis tik muzikos.

nors trupė buvo išvadinta profesionalia, spektaklis reklamuotas, bet tokį reikalą pateisinčiau, tik jeigu šoktų mėgėjai. nes viskas atrodė kaip “nesugebam šokti baleto, tai pavadinkim tai šiuolaikiniu šokiu” ar dar tiksliau “nemokam šokti, tai šoksim šiuolaikinį šokį”. beviltiškas reikalas. visiškai primityvi choreografija, šokėjai, beviltiškai bandantys atsiplėšti nuo žemės, jokios šokio technikos, šokio grakštumo, išbaigtumo, grožio, jokios interpretacijos, tik primityvios traktuotės – geismas rodomas strėnų judesiu, o jei mylisi – tai išsirengia iki apatinių ir trinasi vienas į kitą. net kostiumai – ir tie kažkokie netikę. labai daug apie spektaklį pasako tai, kad iš jo išėjusi pasakiau “nu, apšvietimas buvo neblogas”.

žodžiu, po pusės spektaklio pradėjau aiškinti sesutei, kad mes sušoktume geriau ir vaizdžiai nupasakoti, kaip viskas atrodytų, jei jie scenoje naudotų ne dirbtines vynuogių kekes, o tikras vynuoges – kaip visur taškytųsi vynuogių sultys ir jie slydinėtų ant kauliukų – tada jau pasidarė linksma, nebe graudu.

Būtinai palikite komentarą: