vakar

vakar kėliausi kai dar buvo tamsu – kada paskutinį kartą tai dariau? nebepamenu. paskui pro traukinio langą žiūrėjau, kaip aušta rytas. ir nors mėgstu pamiegoti, kartais verta atsikelti anksti vien dėl šio vaizdo. dangus niekada nebūna gražesnis, nei ankstyvais rytais.

vakar važiavau į Kauną. vėlgi, nepamenu, kada paskutinį kartą buvau Kaune. nors Kauno vakar mačiau nedaug – tik pravažiavau pro Laisvės alėją, rotušės bokštus mačiau iš tolo.

vakar tranzavau atgal į Vilnių. senai to nebuvau dariusi, ypač Lietuvoje. mašina sustojo per porą minučių ir atvežė iki pat namų. įdomu tai, kad vairuotojas buvo religingas ir klausėsi Marijos radijo. ir diskutavo religinėm temom. o aš ką tik baigiau skaityti J. Saramago „Evangeliją pagal Jėzų Kristų“ ir taip kartais norėjau pacituoti vieną ar kitą knygos vietą – bet negi prieštarausi vairuotojui, kuris buvo toks geras, kad net atvežė iki pat namų? visada sau sakau, kad su nepažįstamais žmonėmis apie religiją ir politiką geriau nesiginčyti…

Būtinai palikite komentarą: