žinios apie Markeso mirtį ir nukirsti Neries pakrantės medžiai man susiliejo į vieną nuotaiką, kuri, tiesa, nėra labia liūdna, greičiau truputį melancholiška. dar savaitės pradžioje matytas kabantis mėnulio blynas tamsiame tamsiame gedimino pilies papėdės parke prideda jai mistiškumo. ji nėra vyraujanti mano nuotaika, vistik saulės per daug ir pavasaris pernelyg jau panašus į pavasarį, bet kažkur giliai glūdi ji ir laukia savo minučių, kurios vis nutinka karts nuo karto.

o šiaip jau gyvenu gerai, turiu vis per mažai laiko, o norisi tiek daug visko padaryti. o dar dažniau norisi tiesiog sėdėti ant palangės, mėgautis saule ir vaizdu ir skaityti Markesą ar ką nors kitą (simboliška, kad Markesas į mano naujus namus atkeliavo vos prieš porą dienų).

 

Būtinai palikite komentarą: