raktas (ir kitos netektys)

penktadienį grįžusi namo neberadau dviračio spynos rakto. paskutinį kartą rakinau dviratį prie parduotuvės, atsirakinau, parvažiavau namo ir vėliau vakare rakto neberadau nei kišenėse, nei kuprinėje – niekur.

supratusi, kad raktą pamečiau, pradėjau ieškoti atsarginio – kažkur tikrai turėjau antrą raktelį. perknisau visus namus ir net nuvažiavau į sodą paieškoti tarp ten esančių daiktų – neradau, kur prieš daugiau nei metus “saugiai” padėjau raktelį. taip jau man būna su tais saugiais ir “protingais” daiktų pasidėjimais – vos taip padarau, tuoj nieko neberandu.

ką gi, nusprendžiau, kad savo spyną reikės pasidėti. net susiveikiau kitą, tiesa trumpą ir plonesnę spyną iš brolio. ir štai, nuimdama savo grandinę (kurią vežiojuosi apvyniojusi apie sėdynę), vistik radau raktą. jis buvo spynoje.

prisijuokėm su mama iš situacijos. žioplė aš. bet kažkaip niekada gyvenime nesu palikus to rakto spynoje – ji arba pilnai neužsirakina, arba raktas turėtų iškristi iš jos. tad nežinau, kaip jis ten išbuvo ir kokia žiopla buvau, kad jį ten palikau.

kita, šį kartą tikra penktadienio netektis – telefonas. numečiau jį nuo laiptų, nulėkė pasišokinėdamas. tiesa, paskui kuo puikiausiai veikė – išskyrus vieną mygtuką. problemėlė iškilo vėliau, kai nusėdęs telefonas išsijungė. mat tas mygutas be kitų nelabai svarbių funkcijų yra įjungimo/ išjungimo mygtukas. tad nebegaliu įsijungti savo gudrafono. turiu atsarginį telefoną, tad prisiskambinti man galima, bet vat supratau, kad gudrafonai yra tam tikra priklausomybės forma – šitame paprastame telefone man dabar jau trūksta tai tos, tai anos funkcijos…

Būtinai palikite komentarą: