Aš – Fojerbachas

Nuobodus spektaklis. Vos neužmigau, o taip man teatre labai retai nutinka. Vieno psichiškai nesveiko aktoriaus frustracija ant scenos nebuvo nei juokinga, nei graudi, tik nuobodi. Kažkaip teatras, teatro gyvenimas, apie kurį, regis, buvo pjesė, sunkus aktoriaus gyvenimas, šiuolaikinio teatro susidūrimas su klasikiniu apie kuriuos irgi tekstas kalbėjo liko kažkur nuošalyje – viską užgožė kvailai atrodančio tipo asmeninės problemos. Kai įvežė metalinę konstrukciją – šunį, kuris, regis turėjo sukurti įspūdingą finalą, pasidarė tik dar labiau kvaila ir juokinga.

Nepatiko man vaidyba – Masalskis viską darė nuobodžiai “pagal vadovėlį”, o asistentas buvo tiesiog netikras, neįtikinamas. O režisūros tiek ten ir buvo – tik šuo.

Bežiūrėdama šį spektaklį supratau, kodėl man nepatinka Masalskio režisuoti spektakliai – jis juos visus stato sau, o kaip aktorius jis man neįdomus.

Ai, tiesa, prisiminiau, kas dar man pasirodė juokinga – pradžia, kurioje scenos darbininkai tvarko sceną, technikas – apšvietimą. Masalskis vėluoja su tokiais sprendimais – taip mačiau pradėtą jau ne vieną spektaklį.

Vienas atsakymas į “Aš – Fojerbachas”

  1. vicont kalbėjo:

    O man visai patiko, bet žiūrėjau beveik iškart po premjeros :). Galbūt problema tame, kad spektaklis rodomas jau seniai ir aktoriai spėjo "išsikvėpti"?

Būtinai palikite komentarą: