trumpai

nesirašo man blogas. ne todėl kad neturėčiau, ką pasakyti, o todėl, kad pradedu ir niekaip neužbaigiu įrašo. todėl visas pradžias ar pabaigas sudėsiu čia, po nuotrupą sumesiu, kad žinotumėt, jog aš čia, gyva ir niekur nedingusi. tik tyliu.

norėjau papasakoti, kad

– dukart žadėjus trečią kartą turbūt tesėsiu – pradėjau viešojo transporto sezoną. nebevažinėju nuo šiandien dviračiu iki kito globalinio ar vietinės reikšmės atšilimo

– jau gavau viešojo transporto krikštą. taip ir nesupratau, už ką mane aprėkė ta bobutė, bet jos akys liepsnojo pykčiu. man jau pradeda patikti troleibusai

– norėjau išvažiuot į Daniją, bet niekas manęs nepaėmė. truputį palengvėjo, kai nepaėmė – viskas buvo taip neplanuota ir taip netikėta. būtų sukėlę daug visokių problemų ir rūpesčių, bet, žinoma, būtų gerai buvę. norėjau taip imti ir pradingti. nebedingsiu. kol kas.

– aš turbūt išgarsėjau – net zuokas su manimi sveikinasi. prasilenkėm – linktelėjo, aš jam atsakiau linktelėjimu. iš tiesų tai vien todėl, kad žinau paslaptį, kaip priversti įžymybes sveikintis su tavimi. taip pat, kaip dresuojami liūtai.

vjosas asamblėjoje vakar po dešimtos valandos vakaro man žiauriai paskaudo galvą. juokingi man tie vaikai, kurie neturėdami jokio supratimo apie tokius dalykus, vaidina didelius politikus. priminė putiną – taip pasakė vienas žmogus ir tikrai, kai kurie iš jų primena putiną ar kitus ne itin gerai pagarsėjusius politikus. juokingi man visi tie neva svarbūs pliurpalai apie smulkmenas, teisinius niuansus ir kitas nereikšmybes, užlaikę krūvą nuobodžiaujančių žmonių iki pusės vienuolikos. bet kuriuo atveju, panašu, kad tapom opozicija. o opozicija būti smagiau, nei pozicija. galėsim skaičiuoti kitų plaunamus pinigus ir garsiai apie tai rėkti. kažkas pasakė: “džiaugiuosi, kad jūsų čia tiek daug – tai rodo, kad jums rūpi vjosas”, o aš replikavau sau panosėje: “parūpsta, kai čia susirenkam”. dabar vėl nerūpės iki kitos asamblėjos.

– vyksta negrų (žinau, kad reikia sakyti “juodaodis” ar pan, bet čia ne apie tai) migracija iš afrikos ir atgal
– tų, juodų keksiukų, kurie tapo itin populiarūs mūsų biure. sakėm, klientus vaišint pradėsim. tai va, vieną dieną jie pabėgo iš šaldytuvo ir iš artimiausios parduotuvės. tarsi būtų su paukščiais išskridę į šiltuosius kraštus. vakar vėl grįžo.

– sugalvojau, ko noriu iš kalėdų senelio. žieminių padangų. dviračiui.

– savaitgalį mano namuose svečiavosi mergaitė iš baltarusijos. keistoka ji buvo, bet simpatiška. pasirodo, baltarusų kalba kalba tik 3 procentai šalies gyventojų. be kalbos nėra nei tautos, nei ateities valstybei – taip sakė ji.

– kažko dar nepasakiau. to ir nepasakysiu. na ir nereikia.

5 Atsakymų į “trumpai”

  1. stb kalbėjo:

    Jeigu neklystu "negro" ispanishkai yra "juodas". Pvz. upe "rio negro" ir panashiai…Taip kad galima paashkinti ,jog kalbejau ispanishkai :) Jei suklydau del ispanu kalbos ,gal kas patikslins? :)

  2. vilnele kalbėjo:

    taip, negro ispaniškai – juodas.

  3. Anonymous kalbėjo:

    Kaip priversti sveikintis žymius žmones – jokia paslaptis, tiesiog reikia įdėmiai žvelgti jiems į akis. Kadangi jie buvo supažindinti su tūkstančiais žmonių, niekada nėra užtikrinti, kad gatvėje sutiktasis nėra jų pažįstamas. Todėl jie stengiasi išvengti akių kontakto, o jei nepavyksta, sveikinasi su kiekvienu į juos įdėmiau pažvelgusiu žmogum

  4. W. kalbėjo:

    o jau norejau klausti, kada vilnele spejo ir liutus padresiruoti… :)

  5. W. kalbėjo:

    va tam ir reikia pinigu – kad galetum sau & draugam po Kaledu eglutem pakisti dvirati su zieminem padangom.
    (net kai turi pinigu – visitek dviraciu vaziuoti yra geris, vejas tik uzia aplink… :) ir koks savim pasididziavimo jausmas apima i ikalne imynus! :)

Būtinai palikite komentarą: