10 litų

vakar grįždama namo naktį, radau dešimt litų ant šaligatvio. apsidairiau, ar aplink nėra nei vieno pametusio ir pasiėmiau. bet sąžinė vis tiek šnibždėjo – o gal kažkam, kas juos pametė, tų pinigų reikia labiau, nei man. žinoma, apsidžiaugiau, bet tuo pačiu metu kokias  2 minutes jaučiausi keistai, paėmusi kažką, kas man nepriklausė. net jei tai jau nebepriklausė niekam. sako, jei randi pinigą ant kelio, randi kažkieno pamestą laimę. bet ką aš su ta svetima laime darysiu? ai, žinau, nusipirksiu pusantro alaus (arba du, jei nueisiu į pigų barą) ir baigsis mano moralizavimai dėl “svetimų” dešimties litų.

šiaip jau, kaip bedarbė, gyvenanti iš pašalpos, kurios dar negavau, kiekvienu rastu litų džiaugiuosi. o per savo bedarbystę, viską sudėjus, radau jau net 13 litų. aš vat visada tikėjau, kad jei pinigų prireiks – jie ir atsiras. štai ir atsiranda jie man ant kelio.

vakar dar, beje, kalbėjau per radiją. apie savanorystę. sakė, visai neblogai pakalbėjau.

 

 

Būtinai palikite komentarą: