Kultūros naktis

paprastai mano kultūros naktis prasidėdavo 3 dienos ir baigdavosi 3 nakties. per tą laiką neišeidavau iš Vilniaus g. coffee inn.

ši naktis buvo kitokia. tiesa, lijo kaip ir paprastai per kultūros naktį. bet pagaliau naktį pabuvau mieste, tarp žmonių. ir pasidžiaugiau, kiek daug gražių, gerų ir besišypsančių žmonių buvo gatvėse. vienas dalino visiems sutiktiems žmonėms saldainius, kol išbaigė dėžutę. kitas vaišino aplinkui stovinčius kava. kažkas pakėlė numestą alaus skardinę ir nunešė iki šiukšlių dėžės. aš pati irgi prisidėjau prie gerų darbų – po savo ilga dviračio grandine priglaudžiau porą dviratininkų, norėjusių patekti į prezidentūrą, bet nepasiėmusių savo spynos.

kai grįžau iš kelionės, mane (eilinį kartą) pritrenkė, kokie šalti ir nemandagūs žmonės Lietuvoje, palyginus su kitais kraštais. šią naktį mane pritrenkė, kokie jie vistik geri ir draugiški. žinoma, buvo ir visokių girtų, nepatenkintų, nemalonių žmonių gatvėse. bet kam žiūrėti į susiraukusius, jei gali žiūrėti į besišypsančius?

namo grįžau, kai buvo kabinamos vėliavos ant pastatų. su valstybės diena, mieli skaitytojai.

Būtinai palikite komentarą: