Ko Tao

DSC_0080

Tao sala man patinka labiausiai iš tailandietiškųjų salų. Ji graži, kalnuota ir galima pamatyti puikių vaizdų, čia galima visur snorkelinti ir prisižiūrėti grožių po vandeniu, ji pakankamai nedidelė, kad būtų galima visur vaikščioti (aš mėgstu vaikščioti) ir pakankamai išvystyta, kad nieko netrūktų (pilna 7eleven ir pan).

Čia praleidžiu savaitę, kasdien vis kitame pliaže ir kai ateina laikas išvažiuoti, tam nesu pasiruošusi, mielai Ko Tao pabūčiau ilgiau. Regis, dar daug liko pamatyti, dar mielai pabūčiau čia, pasimėgaučiau saule, vandeniu ir povandeniniu pasauliu. Bet laikas važiuoti toliau (atgal).

Atplaukiu į Mae Haad, prieplauką ir miestelį. Čia, kaip bebūtų keista, nėra moteriškių, siūlančių nakvynę, tad imu žingsniuoti link Sairee paplūdimio, kurlink turėtų būti hostelių ir šiaip pigesnių nakvynių. Pakeliui sutinku mergaitę, taip pat ieškančią nakvynės ir ilgainiui nusprendžiame dalintis kambarį, nes taip pigiau. Randame neblogą ir nelabai brangų kambarėlį ir įsikuriame.

 DSC_0962

Wendy yra olandė – regis, viena populiariausių tautybių azijos turistų tarpe. Ji, panašiai kaip aš, Ko Tao planuoja praleisti apie savaitę, tad mes labai džiaugiamės suradusios viena kitą, nes sutampa mūsų planai ir nuomonės. Tiesa, kažkur saloje jau turėtų būti Wendy draugai, du vyrukai, bet jie irgi gyvena dviviečiame kambaryje ir su jais Wendy gyventi neišeis. Bet kuriuo atveju, ji išeina jų ieškoti, o aš einu pažindintis su Sairee pliažu. Ko Tao kasdien vis keliauju į kitą paplūdimį, aplankau apžvalgos taškus pakeliui į kai kuriuos pliažus, snorkelinu visuose juose ir vakarais grįžtu atgal į Sairee. Čia kartais vakarus leidžiu su Wendy, kartais randu kitų draugų…

Sairee pliažas

DSC_0016

Gyvenu prie Sairee pliažo, tad jį išnagrinėju geriausiai. Čia rytais vanduo būna atitolęs ir nusėdęs, o vakarais siekia sienas ir baro kėdes. Čia daugiausia paplūdimio barų ir yra naktinio gyvenimo centras. Porą sykių vakarais su Wendy ėjome čia alaus ir kokteilių ir grožėtis ugnies šou. Viename iš barų du vyrukai su ugnimi dirbo tikrai įspūdingai. Kitame atlikėjai buvo pusėtini…

Šiame pliaže praleidžiu porą pusdienių. Norint snorkelinti, tenka žingsniuoti iki pat pliažo pabaigos šiaurėje, kur galima pamatyti žuvų ir koralų, kitur palei pliažą nėra nieko įdomaus. Tad jis labiausiai tinka tiesiog gulėjimui saulėje (šešėlis dingsta apie pietus).

Šis pliažas taip pat labai tinkamas saulėlydžių stebėjimui, jei saulėlydžiai įvyksta – daugumą mano viešnagės dienų, saulė tiesiog pasislėpdavo tarp debesų. Nė karto nenusileido tarp laivų, kurių čia, Sairee pliaže priparkuota tikrai nemažai. Ir einant palei pliažą vis kas pasiūlo „boat taxi?“.

Sairee man patinka, kaip vieta gyventi – restoranai, barai ir parduotuvės šalia, o vaikštant į kitus pliažus, čia yra daugmaž vidurys salos, bent jau ta vieta kur mes gyvenome (į pietus nuo Sairee centro). Mūsų namelis stovėjo gražiame sode, kuriame tvyro tyla ir ramybė (ir daugybė uodų), tad net ir gyvenant populiariausiame pliaže, miegojome saldžiai ir be trukdžių.

Chalok Baan Kao ir Freedom (laisvės) pliažai, Jansom įlankėlė

Antrą dieną žingsniuoju iki Chalok Baan. Einu būtent čia, nes dar galvoju pasiklausinėti nakvynės kainų bungaluose čia, bet jos didesnės, nei mes dabar mokame, be to, Sairee yra strategiškai geresnė vieta.

Iki Chalok Baan nueinu per gerą pusvalandį, čia veda platus asfaltuotas kelias. Pakelėje išsidėstę pigesni, nei Sairee restoranai ir maisto prekystaliai. Pasiekiu pliažą, kuris, nors ir apsuptas kurortų yra visiškai tuščias – vaikštinėjuosi čia viena. Pereinu visą pliažą iki galo, perlipu per uolas ir pasiekiu laisvės kurortą – Freedom Resort. Čia reikia palypėti į kalniuką, nusileisti nuo kalniuko kitoje pusėje ir esu nedideliame jaukiame Freedom pliaže. Čia ant medžių prikabinėta kriauklių ir nuolat žaidžia trys šunys, jauniausias jų atbėga su manimi pasisveikinti ir kurį laiką neatstoja. Žmonių dar vos pora, tad čia ramu.

DSC_0895

Aš nusimaudau be didesnių problemų, bet vėliau, kai pora žmonių bando eiti į vandenį, juos pradeda pulti žuvėdra. Na, akių kapoti nepradeda, bet skraido aplink galvą ir rėkauja. Netoliese ant uolos tupi kita žuvėdra, tad nusprendžiame, kad jos saugo lizdą. Ir kol tiesiog gulime pliaže, jos tupi sau ant uolos, bet vos pradedame artėti prie vandens, tuoj pakyla ir pradeda puldinėti aplink galvas…

Laisvės pliaže pabūnu porą valandų, o tada keliauju ieškoti kažkur čia esančio apžvalgos taško. Pirmiausia nuklystu ne ten ir apžiūriu mažiuliuką pliažą vien tik man, didžiulį driežą, įsitaisiusį ant medžio šakos, neįžengiamus brūzgynus, ties kuriais tenka pasukti atgal. Antras bandymas pavyksta geriau, ir truputį pridususi nuo lipimo, netrukus esu ant uolos ir grožiuosi vaizdais. Vaizdas atsiveria į dvi įlankas ir likusią salos dalį. Gražu, tad čia kiek pabūnu, prieš keliaudama atgal.

 DSC_0933

Grįžtu pro Freedom kurortą, Chalok įlanką ir bandau pareiti į Mae Haad palei jūrą. Keliauju per vieną, kitą tarp jūros ir kalno įsitaisiusį kurortą, paskutiniame iš jų sulaukiu kompanijos. Mane pasitinka lodamas šuo, bet pakalbintas tuoj pasidaro baisiai draugiškas, šokinėja aplink mane ir pradeda su manimi keliauti toliau, o kartais net rodyti kelią. Kartu lipame į kalnus ir nuo kalnų, praeiname dar vieną kitą kurortą ir man jau darosi neramu, kad šuo gal nusprendė su manimi keliauti iki pat Sairee pliažo ir ten pasilikti. Tad kažkuriuo metu atsisuku ir pasakau jam „tau jau laikas grįžti namo, eik atgal“. Jis sustoja, pažiūri į mane, tolstančią, ir apsisukęs dingsta kelyje atgal. Protingas šuo.

Aš, tuo tarpu, praeinu dar porą gražių mažų pliažiukų su kurortais, netrukus vietoj takelio, prasideda asfaltuotas sutvarkytas takas ir dar po kokių penkiolikos minučių aš jau esu Mae Haad.

Mango įlanka ir Mango apžvalgos taškas

 DSC_0001

Į Mango įlanką nueinu beveik neplanuotai. Pasuku ne ten. Žinoma, kažkurią dieną planavau paskirti ir šiai įlankai, bet ne tą, kurią joje atsirandu. O viskas nutinka taip.

Ryte nusprendžiu keliauti į Hin Wong įlanką, pataikau į teisingą kelią, pridūstu lipdama į kalniuką ir pasigrožiu žaidžiančiomis voverytėmis. Prieinu kelių išsišakojimą ir iš žemėlapio ilgai bandau suprasti, ar čia tas, kurio man reikia, ar ne tas. Nusprendžiu, kad tas, bet ilgainiui suprantu, pasukusi link Mango įlankos. Žinoma, galėčiau grįžti (kad klydau, būnu įsitikinusi po 15 min ėjimo), bet kad jau pradėjau, ko nepabandžius pasiekti Mango įlankos.

Turiu pasakyti, kad užkopti į kalniuką, ant kurio yra Mango apžvalgos taškas, nėra labai lengva. Kalniukas aukštas ir status. Bet šiaip ne taip, pusiaukelėje stabtelėjusi pailsėti, atsiduriu viršuje. Įėjimas į Mango apžvalgos aikštelę yra mokamas, bet kad jau čia atėjau, tai kas beliko – susimoku tuos 20 Baht.

DSC_0995

Užsilipu ant uolos ir grožiuosi vaizdais į vakarinę pakrantę. Iš čia matosi beveik visa sala. Netrukus prie manęs prisijungia dar pora keliautojų, irgi iki čia atkeliavę pėstute. Persimetam keletu žodžiu ir aš jau keliauju toliau.

Dabar kelias veda daugmaž žemyn, bet irgi statu, tad skubėti neišeina. Toli ta Mango įlanka… Kaip bebūtų, galiausiai ją pasiekiu, šiaip ne taip. Tiesa, nusileidusi šimtais laiptukų per kurortą pamatau, kad atėjau ne visai ten – čia yra tik prieplauka su laiptukais į vandenį, o mažuliukas pliažas yra gerokai toliau. Ir tiesiai į jį per uolas nenueisiu, turbūt reikėtų lipti atgal į viršų tais šimtais laiptų. Nepasiryžtu tam ir prisijungiu prie poros čia besimaudančių vyrukų. Neriu į vandenį ir snorkelinu.

Netrukus ateina ir Heather su Johanu, mano draugai nuo Mango apžvalgos aikštelės. Kartu einame papietauti į čia pat esantį restoranėlį. Ilgai snorkeliname, nuplaukiu ir iki pliažo. Vėliau pradedame svarstyti, kaip čia reikės grįžti visą tą kelią atgal, ypač pirmą dalį, kuri kyla į kalną. Įlanka pilna laivų, atplukdžiusių čia nardytojus, tiesa dabar, kai jau vakarėja, laivai po truputį išplaukinėja. Pasiūlau pamėginti susitranzuoti kurį laivą. Heather ir Johanui idėja patinka, bet jie nelabai įsivaizduoja, kaip čia tai padarius, tad aš parodau – plaukiu iki artimiausio laivo ir priplaukusi užkalbinu ten esančius. Su manim pabendrauja vakarietė moteriškė, kuri sako „žinoma, galim jus parplukdyti, jei tik atsigabensit kaip nors iki laivo“.

DSC_1006

Tad transportą jau turime, beliko sugalvoti, kaip čia sausai nugabenti daiktus iki laivo – nenorėčiau šlapinti nei savo fotoaparato, nei knygos… Randame tuščią kibirą ir nusprendžiame pamėginti daiktus persigabenti jame. Pirma plaukia Heather – kibiras laikosi. Antrą reisą plaukia Johanas, o tada, grąžinę kibirą, plaukiame į laivą visi.

Įsitaisome ant stogo, kur yra sofa ir hamakas. Sulaukiame grįžtančių narų (kurie nustemba radę tranzuotojų) ir plaukiame atgal į Mae Haad. Pirmą kartą sutranzavau laivą.

Grįžę, su Heather ir Johanu dar einame vakarienės ir alaus…

Ao Leuk

Ao Leuk pliažas turėtų būti gražiausias saloje. Nežinau, ar jį pavadinčiau tokiu – pliažas neblogas, bet ir nėra kažkuo įspūdingas. Ramesnis nei Sairee, mažiau žmonių čia, o taip pat jis nesunkiai pasiekiamas iš Sairee pliažo (30-40 minučių pasivaikščiojimas), tad ketvirtąją dieną saloje žingsniuoju ten. Pakeliui, ties nusukimu į pliažą sutinku į žemėlapį įnikusią merginą ant motorolerio. Paklausiu, ko ieško – pasirodo, Ao Leuk. Paaiškinu, kad turėtų būti šitas nusukimas, o ji, tuo tarpu, pasiūlo pavėžėti žemyn iki pliažo. Tad važiuojame ir netrukus esme pliaže.

 DSC_0085

Melisa neturi snorkelinimo kaukės, tad pasiūlau laikytis drauge ir naudoti mano kaukę, kai aš jos nenaudosiu. Tad įsitaisome pliaže ir einu apžiūrėti povandeninio vaizdo. Kai grįžtu, nardyti eina Melisa. Vėliau prie mūsų prisijungia du jos draugai prancūzai (Melisa yra kanadietė) ir jie kurį laiką pliurpia prancūziškai. Diena bėga nardant ir skaitant knygą ar plepant apie keliones ir gyvenimą. Iš pliažo išsiruošiam kai saulė jau tuoj slėpsis už kalvų. Melisa pavežėja mane atgal į Sairee.

Tanote įlanka ir vakarinės pusės apžvalgos taškas

Penktąją dieną saloje nusprendžiu rimčiau palaipioti po kalnus. Čia yra takas, įveikiamas tik pėsčiomis, vedantis pro gražų apžvalgos tašką ir besibaigiantis Tanote įlankoje. 2-3 valandos ėjimo per kalnus. Nusprendžiu, kad bus pats tas.

 DSC_0914

Pirmą kelio dalį randu lengvai, bet kai baigiasi mašinų/ motorolerių kelias, kiek paklaidžioju, prieš rasdama teisingą. Čia visur daug stato naujų namų ir vilų. Visoje saloje pilna statybų…

Keliauju į kalną taku, kuris tai vandens išgraužtas, tai medžiais užgriuvęs, žodžiu, visai įdomus, nors ir nelabai sunkus. Pasiekiu kelių išplatėjimą ir juo eidama tuoj randu apžvalgos aikštelę. Tiesa, pati aikštelė pasislėpusi už poros uolų, tarp kurių siauru praėjimu užlipama ant uolos, kur atsiveria vaizdas į visą vakarinę pakrantę. Gražu, be to, nuošalu, jokių žmonių, tiktai aš čia. Man šis apžvalgos taškas patinka bene labiausiai, nors vaizdai nuo jo nėra super ypatingi.

Pagulėjus ant pasaulio krašto, keliauju ieškoti pliažo. Randu vandens rezervuarą, nuo jo nusileidžiu žemyn ir pasiekiu Tanote pliažą. Jo viduryje stūkso uola, nuo kurios galima šokinėti į vandenį, o ir šiaip pliažas pilnas Puntukų. Čia snorkelinu ir gulinėju keletą valandų.

 DSC_0059

Reikia keliauti atgal, bet kažkaip tas 2-3 valandas trunkantis pasivaikščiojimas atgal per kalnus per daug netraukia. Tad eidama keliu bandau tranzuoti ir netrukus sustoja vyrukas su motoroleriu ir pasisiūlo pavežėti. Derekas parveža mane iki pat manųjų namelių.

Ryklių įlanka

Paskutinę pilną dieną saloje skiriu ryklių paieškai. Čia yra ryklių sala (į kurią plukdo laivai) ir ryklių įlanka (į kurią galima nesunkiai nueiti). Tad keliauju link įlankos.

Į pliažą patenkama per statybų aikštelę – stato naują didžiulį kurortą. O pliaže auga daug medžių – bene geriausias pliažas ieškantiems pavėsio. Bet ne toks geras maudymuisi ar snorkelinimui, nes vanduo seklus ir pilnas uolų ir koralų – tad labai sunku nueiti kur nors, kur jau galima paplaukti. Reikia batų, nes uolos badosi, o be to nesinori užlipti ant kokio jūros ežiuko, kurių čia taip pat yra. Kadangi batų neturiu, pasirenku plaukimą ir nors gylio yra vos iki kelių, bet kažkaip pavyksta pilvu nebraukti uolų. Ryklių kol kas nematyti. Plaukau ilgai ir vis tolyn nuo kranto. Tik už kokio 100 metrų nuo kranto gylis pagaliau normalus ir galima plaukioti nesibaiminant, nors dugną dar siekiu lengvai. Dar nutolstu gerą gabalą nuo kranto, kol pamatau pirmąjį ryklį, plaukiojantį tarp koralų. Jis ne ką tesiskiria nuo rykliukų, matytų Pehrentian salose. Pamatau dar vieną – ir tiek tų ryklių šiandienai. Na bet galiu jau girtis, kad mačiau. Paplūduriuoju vandenyje dar kurį laiką, o tada ilgai ilgai kapstausi iki kranto ir jį pasiekusi, suprantu, kad daugiau į vandenį šiandien nelįsiu – per daug pastangų reikalaujantis malonumas. Užtai įninku į knygą ir diena prabėga gana greitai ir maloniai.

Mae Haad

 DSC_0884

Mae Haad praeinu daugybę kartų. Keletą sykių čia pusryčiaujame su Wendy, porą sykių čia pietauju/ vakarieniauju. Čia taip pat yra pora pliažų ir pačioje šiaurėje galima snorkelinant pamatyti nuskendusį laivą. Ateinu čia praleisti paskutinės savo popietės saloje (išplauksiu naktiniu laivu). Tiesa, nuskendusio laivo taip ir nerandu, bet prisižiūriu paskutinį sykį žuvų ir koralų. Čia gyvena Wendy draugai, pas juos ji nakvos dar porą naktų, o man leidžia pasidėti kuprinę, kol reiks išplaukti. Čia ir sulaukiu paskutinės savo dienos saloje vakaro, beje, paskutinis vakaras lietingas – tai gal išvažiuoju laiku?

 O tiesa, pamiršau paminėti, kad kelte tarp Ko Phangan ir Ko Tao mačiau delfinus ir skraidančių (ne šokinėjančių) žuvų.

Būtinai palikite komentarą: