nuolankioji

man sako, kad masalskis geras aktorius. jeigu taip, vadinasi jis nelabai koks režisierius. nuolankioji. spektaklis, kuriame tekstas, istorija įdomesnė už tai, kaip ji atskleidžiama. iš teksto supranti, koks turtingas galėtų būti personažas, o žiūri į masalskį ir galvoji, kaip skurdžiai ir vienpusiškai jis atskleidžiamas. taip, kančios spektaklyje daug, bet kai viskas pasakoma per kančią – nuobodu. nemačiau ten nei lupikautojo, kuris žmonos pasimatymus vertina rubliais, kuriuos jam jie kainavo. nemačiau nei žmogaus, pripratusio būti žeminamu, elgetavusio, niekinto ir niekinamo. nemačiau žmogaus, kuris myli, bet nemoka mylėti nekankindamas. mačiau tik savo žmonos nesupratusį vyrą. taip, jis ją mylėjo, taip, jis sielvartauja. bet vien kančios negana, kad spektaklis būtų išbaigtas.

užtat man patiko sprendimas su moterim, kuri kuičiasi scenoje viso spektaklio metu. žiūrovas gali spėlioti – ar tai žmona, tapusi tokia nuolankia, kokios jis norėjo, ar tai jos vaiduoklis šlaistosi po sceną. ir nors tiesa paprastesnė – labai puikiai išnaudotas personažas.

beje, rodyti, kad veiksmas vyksta rusijoje, pastatant į kampą rusišką samovarą – primityvu.

3 Atsakymų į “nuolankioji”

  1. Anonymous kalbėjo:

    Masalskio gerbėjos (dažniau-vyresnio amžiaus) tuoj sumals tave į miltus. Bet kadangi net žalioj jaunystėj nebuvau jo gerbėja, tai pilnai sutinku – jis yra tik neblogas aktorius ir vidutiniškas režisierius. O ko jis turi tikrai daugiau, negu talento – tai ambicijų ir aplombo

  2. kristina kalbėjo:

    bet kaip aš pritariu! prasikankinau ir tą patį galvojau – tiek kančios, tiek daug. pavargau.

  3. Taupukas kalbėjo:

    As be nuomones..

Būtinai palikite komentarą: