Krabi

DSC_0319

Nežinau, ką miestelio pavadinimas turi bendro su krabais, bet čia yra krabo skulptūra, tai gal kažką bendro turi… Krabi ketinau tik pravažiuoti, bet užsilikau net trims dienoms. Miestelis man patinka, nors pačiame mieste nieko labai įdomaus nėra, čia jauku ir ramu. Įdomybės yra kiek toliau nuo miesto – kalnai, uolos, salos, pliažai. Apžiūriu truputį jų, bet daugiausia laiko praleidžiu pačiame Krabyje, tiesiog ramiai ir atsipalaidavusi.

Atvažiavus į Krabį iš karto galiu pasakyti, kad man čia patinka. Nežinau kodėl, bet patinka. Kai mikruškės vairuotojas sako „this is center“, išlipu ir apsidairau. Nukeliauju tiesiai į paupį ir pasigrožiu tolumoje esančiomis dviem kalkakmenio uolomis – Krabi simboliu. Susirandu pigų, jaukų guesthousą, įsikuriu mėlyname kambaryje, apžiūriu gražų guesthouso sodą ir keliauju pasivaikščioti.

Apžiūriu gėlių turgų, praeinu pro kažkokį oficialų pastatą, kurio sienos iškabintos bronziniais bareljefais su Krabio istorija, užsuku į gražią baltą šventyklą, nueinu iki turbūt įdomiausių kada matytų šviesoforų – juos laiko urviniai žmonės. Tuo metu pradeda lynoti, vėliau stipriai lyti, tad lendu slėptis į pirmą kavinę ir ragauti vaisių kokteilių. Nežinau, ar įsikalbu, bet Tailande jie skaniausi.

DSC_0326

Lietus su protarpiais pliaupia visą vakarą, tad iš kavinės užsuku į turgų nusipirkti vakarienės ir grįžtu į guesthousą. Vėliau, išlindusi iš kambario, guesthouso kavinėje randu olandę Ruth, su kuria plepame visą vakarą.

Kitą rytą miegu ilgai. Paskui apvaikštau aplinkines agentūras – ieškau turo trečiai dienai. Randu pakankamai pigų.

Šiandien einu pasivaikščioti ten, kur dar nebuvau. Praeinu pro shoppingo gatvę, kurioje pilna parduotuvių, apžiūriu kitą įdomų šviesoforą su gyvūnų skulptūromis ant jo. Grįžtu į paupį, randu krabo skulptūrą. Pasivaikštau palei upę, pirma į vieną pusę tolyn nuo centro, iki pradeda lynoti, tad lendu į pirmą pasitaikiusią kavinę gerti pieniškos arbatos ir užrašinėti atvirukų. Lietus netrunka, tad netrukus vėl vaikštinėjuosi paupiu, dabar jau į kitą pusę. Gražus paupys, tik ne visur sutvarkytas, kartais tenka lipti per purvus ir smėlius.

DSC_0303

Vėl nulyja, pasislepiu prieplaukoje. Kitoje kranto pusėje matyti plūduriuojantys kaimai. Šitoje kranto pusėje randu abėcėlės parką – raidės iliustruojamos skulptūromis, tiek angliškos, tiek tailandietiškos abėcėlės.

Einu palei upę tol, kol galiu, kai nebegaliu, grįžtu į gatves. Netrukus vėl atsirandu prie turgaus, kur vėl randu maisto ir tada grįžtu į guesthousą.

Išlendu iš kambario jau vakarėjant. Prie upės vyksta renginys, reklamuojasi telekomunikacijų bendrovė. Čia vyksta koncertas, kurio pasiklausau kurį laiką. Taip pat čia vyksta gatvės maisto turgus, kuriame vėl randu ko naujo paragauti. Kol prie vienų keistų užkandėlių laukiu eilėje, stabteli pro šalį eidami du vyrukai, domėdamiesi, kas čia tokio. Kai gaunu savo porciją, pavaišinu ir juos, ragaujame keistoką desertą. Su vyrukais įsišnekame, kartu grįžtame į guesthousų gatvę ir jie pasiūlo kartu išgerti alaus. Maikas ir Robertas yra iš Kanados, bet keliauja ne kartu, tiesiog susitiko hostelyje. Pasišnekame apie keliones prie alaus bokalo.

 DSC_0374

Kitą rytą keliuosi anksti, nes keliausiu į turą. Guesthouso kavinėje randu dar porelę turistų, laukiančių savo turo, visi važiuojame į Keturių salų turą, bet, pasirodo, į skirtingus turus. Juos sunkvežimiukas susirenka pirmus. Maniškis atvažiuoja kiek vėliau. Kol kas jame yra tik du vyrukai vakariečiai, bet netrukus sunkvežimiukas prisipildo kinų turistų. Paskutiniai keleiviai lipa ant stogo, nes vietos nebėra.

Atvažiuojame į pajūrį, Ao Nang miestelį, čia mums išdalina lipdukus pagal kelionės tipą (turų yra visokių) ir netrukus žalieji, mano lipdukai keliaujame į laivą.

Į laivą lipti reikia stovint iki kelių vandenyje. Tiesa, vėliau kažkada išlipam į vandenį iki pusės – žodžiu, geriausia iš karto būti tik su maudymuku. Ir saugoti daiktus. Dalis keleivių lipa sėdėti ant stogo, nes laive vietos nebelabai yra. Grupėje dauguma rytiečiai – kinai, tailandiečiai, malajai.

Plaukiame link salų, sustoti turėtume keturiose iš jų. Mums vadovauja mergaitė su dviem kasytėmis – mūsų grupės gidė.

Pirmas sustojimas – Phra Nang pliaže. Pliažo gale yra šventykla, kurioje vietiniai aukoja falus deivei. Pora olų pilnos bybių, visi prie jų fotografuojasi ir džiaugiasi.

 DSC_0391

Čia taip pat galima laipioti į uolas, maudytis ir fotografuotis. Vadenyje ne taip toli stovi kalkakmenio uola, pagražinanti nuotraukas. Aš nueinu iki falų olos, o paskui tiesiog maudausi, kol ateina laikas grįžti į laivą.

Antras sustojimas – Poda saloje. Tiesa, prieš išlipant gidė surenka iš visų mokestį už patekimą į salą, bet aš atsisakau jį mokėti – man perkant turą žadėjo, kad visi mokesčiai įskaičiuoti. Gidė per daug nesispyrioja – turbūt ir taip susirenka pakankamai pinigų.

Šioje saloje pirmiausia papietaujame. Pietus atvežė su mumis, gauname ryžių, vištienos, daržovių. Visai skanu ir tikrai sotu.

Toliau yra laiko apžiūrėti salą, bet žiūrėti čia nėra ką, tad tiesiog užsiimu gulėjimu pliaže. Porą kartų vietiniai manęs paprašo su jais nusifotografuoti. Tarsi gražių uolų jiems neužtektų…

 DSC_0439

Toliau plaukiame į Tub salą, kuri yra sudaryta iš dviejų uolų, sujungtų smėlio juosta. Taip pat atoslūgio metu ši mažytė sala sujungta smėlio taku su didele sala greta. Dabar potvynis, tad sujungimo nematyti, bet žmonės vis tiek juo eina, brisdami į vandenį maždaug iki pusės.

Šioje saloje gerai pasimato, kiek daug turistų važiuoja į šituos turus. Ji mažytė, tad visi koncentruojasi ant tos pačios smėlio juostos, kuri pilna žmonių. Čia sustojame per ilgam laikui – nėra ką šioje saloje veikti…

Kai ateina laikas išplaukti – laivo nėra ten, kur jis buvo paliktas. Kartu su dar pora žmonių iš laivo laukiame – gal jis išplaukė, bet grįš? Galiausiai pamatome dar keletą žmonių iš laivo, kurie eina kažkur į šoną už vienos iš uolų – pasirodo, laivas priparkuotas ten. Matyt, tailandietiškai buvo pasakyta, kur laivo ieškoti, bet nesuprantantiems kaip jį reiktų rasti – nežinau. Dėl to ir užtrunkame, kol gidė sugaudo visus tokius, kaip mes, pasimetusius…

 DSC_0412

Iš čia plaukiame link paskutinės – Vištos salos. Čia į krantą nelipame, bet gauname kaukes ir galime snorkelinti. Pirmą kartą snorkelinu ne krištolo skaidrumo vandenyje, tad reik priprasti. Žuvų ir koralų čia galima daug pamatyti, bet nieko labai ypatingo.

Po šios pramogos jau turas baigiasi – plaukiame atgal. Dar pakeliui atgal gauname užkąsti arbūzo. Atplaukiame, susodina mus į autobusus ir sunkvežimiukus ir ilgai netrukus atsirandu vėl savo guesthouse. Pradeda lyti, tai išlendu tik iki turgaus nusipirkti vakarienę. Guesthouso kavinėje kompanijos irgi nerandu, tai einu anksti miegoti. Ryt plauksiu į Ko Phi Phi.

Būtinai palikite komentarą: