Cameron Highlands – Tanat Rata

DSC_0857

Kamerono kalvose šalta, palygius su likusia Malaizija. Kai kas pasakytų, kad ten maloniai vėsu, bet man jau šalta – pripratau prie Azijos karčių. Čia daug kalnų, į kuriuos galima lipti, taip pat krūva brašių fermų, arbatų plantacijų, visokių kitokių daržų, vienas kitas kriokliukas – žodžiu, pakankamai veiklos porai dienų. Negaliu pasakyti, kad kalnai čia labai įspūdingi, bet permainai tinka, be to man tikrai patiko arbatos plantacijos.

Kamerono kalvose yra keletas miestukų, bet turistų centras yra Tanat Rata. Čia ir apsigyvenu porai dienų, kol tyrinėsiu aplinkines kalvas. Atvažiuojame čia naktį ir su pakeleivėmis bandome rasti nakvynę. Vienas iš lonely planet paminėtų guesthousų pilnas, kitame vietos yra, bet užtrunkame, kol įsikuriame, nes pirma mums rodo brangius kambarius ir tik apžiūrėjus juos ir vis prašant ko nors pigiau, darbuotojas parodo tai, kas čia vadinama dorm kambariu – mažulyčiai kambariukai, į kuriuos telpa tik čiužinys. Suzanė ir Lisanė ima dvigulį kambariuką, aš ir Madir apsigyvename vienviečiuose.

Nors jau naktis, bet guesthouso sode yra žmonių, tad einame pažindintis. Randame du argentiniečius ir ispaną-kataloną, Madir tuoj pradeda pliurpti su jais ispaniškai, vėliau jie persijungia į anglų ir bendraujame ilgai. Miegot nueinu apie trečią nakties.

 DSC_0810

Kitą rytą keliuosi vėlai ir nusileidusi į sodą randu taip pat užsimiegojusią Madir. Kartu su ja tingiai bendraujame porą valandų. Madir buvusi Lietuvoje porą sykių, ant kaklo nešioja lietuviško gintaro pakabuką ir jai pas mus patinka. Sako, žmonės geri.

Nueiname į greta esantį gatvės maisto turgelį papusryčiauti, o po pusryčių skirstomės. Aš keliauju pasivaikščioti link krioklio ir į kalnus. Krioklys, tiesą pasakius, nuvilia – kažkaip čia, Azijoje turbūt nepamatysiu nei vieno normalaus krioklio. Šitas – mažiukas, greičiau kaskada, nei krioklys. Nuo jo žingsniuoju toliau per džiungles, lipu į kalnus, apžiūriu golfo lauką, tada vėl lipu ir leidžiuosi nuo kalnų – gana sudėtingais, pastangų reikalaujančiais takais. Galiausiai pasiekiu budistų šventyklą ant kalno, kuri, tiesą pasakius, nelabai įdomi. Iš čia suku link miestelio Brinchang Čia randu braškių fermą kur išbandau trintų braškių kokteilį – niam niam kaip skanu. Taip pat turguje nusiperku dėžutę braškių ir tada stoju ant kelio partranzuoti atgal į Tanat Rata. Mašina sustoja vos po poros minučių, vyrukas nekalbus, bet pametėja mane iki pat guesthouso.

 DSC_0841

Vakarą leidžiame su kompanija guesthouso sode, kur užkuriamas laužas, kažkas išsitraukia gitarą ir vakarojame kaip kokioje stovykloje. Jauku.

Kitą rytą vėl keliuosi vėlai. Šiandien planuose – apžiūrėti arbatos plantaciją. Iki jos toloka, tad stoju ant plento ir tranzuoju. Sustoja porelė, kurie patys čia atvažiavo atostogų iš Kuala Lumpuro. Jie irgi važiuoja į tą pačią arbatos plantaciją – man pasisekė. Iki ten gal tik apie 10 km, bet važiuojame labai ilgai – kelyje transporto kamščiai dėl sekmadieninio turgaus.

Nusukame nuo pagrindinio kelio į siaurą keliuką, kur norėdamos prasilenkti, viena iš mašinų turi sustoti ir praleisti kitą. Ilgai trukus privažiuojame arbatos plantacija. Arbatmedžiai gražiai išsidėstę laukuose ant kalvų, o ant kalniuko yra muziejus, kuriame galima pasiskaitinėti, kaip arbata auginama ir ruošiama, plantacijos istoriją. Ir išgerti brangios arbatos.

Ilgai plantacijoje neužtrunku – apžiūriu muziejų, pavaikštau laukais ir patraukiu atgal. Vėlgi tranzuoju ir netrukus sustoja porelė, kuri pamėtės iki pagrindinio kelio, o nuo ten suks į kitą pusę.

DSC_0850

Keliukas į pagrindinį kelią išlenda prie mažo miestuko, kuriame kaip tik vyksta turgus, tad pasitrainioju po jį, paragauju tai to, tai ano keisto maisto, vėl nusiperku braškių ir kai jau nebelieka, ką apžiūrėti, vėl stoju ant kelio gaudyti mašiną. Šį kartą ilgai užtrunku, kol pagaunu vieną – gal net 15 minučių…

Šie, kaip ir kiti pavėžėjusieji čia atvažiavo iš kažkur kitur savaitgaliui. Pakeliui stabtelime Brinchange, kur moteriškė išlipa nusipirkti apelsinų, paskui jais pavaišina ir mane. Pameta jie mane iki guesthouso.

Diena dar nesibaigė, tad išeinu pasivaikščioti iki kito krioklio, kuris, tikiuosi, bus nors truputį įspūdingesnis, nei matytas vakar. Tenka nusivilti…

Grįžus į guesthousą, surandu ten Madir. Su ja einame pavakarieniauti, vėliau pasiimame alaus ir smagiai praleidžiame vakarą.

Kitą rytą anksti išvažiuoju į Pehrentian salas.

Būtinai palikite komentarą: