Vėluojantis autobusas

 Iš Singapūro turiu bilietą į Kuala Lumpūrą, bet ten užsibūti nenoriu, geriau važiuosiu tiesai į Kamerono aukštumas (Cameron Highlands). Tad po 4 valandų autobuse iš Singapūro, Kuala Lumpure tiesiog pereinu nuo ten, kur paleido autobusas, iki stoties. Čia nusiperku bilietą į autobusą už valandos ir laukiu.

Belaukiant užkylu į food court, kur sutinku dėdulę, buvusį Lietuvoje. Tad jo užkandinėje ir pavalgau. Nusileidžiu žemyn, dar kiek palaukiu ir autobusas jau turėtų atvažiuoti, bet nusileidus į nurodytą peroną, kažkoks vyrukas pradeda aiškinti „bus is very late, very much, wait upstairs“. Užkylu į viršų ir susitinku porą merginų turisčių kaip ir aš. Sumetame į krūvą daiktus ir viena jų eina iki kasos pasiaiškinti. Pasirodo, autobusas sugedo, organizuojamas kitas, bet jo teks palaukti 3 valandas.

Su Suzane ir Lisane – merginomis iš vokietijos, pradedame žaisti kortomis. Vėliau prie mūsų prisijungia Madir iš baskų krašto (ji ne ispanė, bent jau taip tvirtina), kuri, pasirodo, galėjo spėti į ankstesnį autobusą, bet nusprendė neskubėti ir papietauti. Dabar gailisi.

Už trijų valandų laukimo autobuso vis dar nė ženklo, o stoties darbuotojai gali tik pasakyti, kad jis kažkur Kuala Lumpure ir pakeliui. Kada bus – niekas nežino. Didžiausia problema yra ne tai, kad autobusas vėluoja, o tai, kad Kamerono aukštumose atsirasime, jei taip ir toliau, apie vidurnaktį. Kažin ar tokiu metu dar dirbs viešbučių registratūros…

Kaip bebūtų, po keturių valandų vėlavimo autobusas pasirodo. Vairuotojas spaudžia kaip pašėlęs, kas pasidaro baisu, kai pasiekiame vingiuotus kalnų keliukus, bet Kamerono kalvas pasiekiame laimingai ir greičiau, nei autobusas užtrunka paprastai. Atvažiuojame čia apie vienuoliktą nakties.

Būtinai palikite komentarą: