Singapūras

DSC_0436

Singapūras man labai patiko. Jis tarsi jungiamoji grandis tarp Azijos ir Vakarų, kur švaru, tvarkinga ir pilna kondicionuojamų patalpų, bet taip pat galima rasti tikrų Azijos turgų, maisto prekystalių, kiniškų šventyklų ir visokių kitokių sunkiai surenkamų į vieną vietą smulkmenų, kurios visos ir sudaro Aziją. Man patiko, kaip Singapūre taip gražiai dera nauja ir sena, kaip už spalvingų mažų namukų rajonėlių tinka dangoraižiai, kaip gražiai į miestą įvingiuoja upė, kaip natūraliai čia atrodo rasių ir tautų mišinys (ir džiugina galimybė išragauti visų jų maistą)… O parkai, Singapūro parkai turbūt patys įdomiausi iš visų mano matytų.

 

Singapūras mane pasitinka lietumi – kai palieku oro uostą, pliaupia. Pasigaunu traukinį ir važiuoju, nors dar per anksti, į susitikimo tašką su Angie, mano couchsurfere. Vis tiek per lietų nelabai ką nuveikčiau…

Susitikimo vietoje – metro stotelėje atsiduriu daugiau nei valanda per anksti. Išeinu apsižiūrėti aplinkui – bet vis dar lyja. Gerai kad šalia yra prekybcentris su lauke (bet po stogeliais) esančiais gatvės maisto prekystaliais – užkandu visokių keistų dalykėlių.

 DSC_0375

Netrukus ateina laikas susitikti su Angie. Susirandam viena kitą, susipažįstam ir Angie vedasi mane vakarienės į tą patį gretimą prekybcentrį. Išbandau vieną iš tradicinių Singapūro patiekalų, moka Angie. Ji, pasirodo, iškeliavusi nemažai Europos ir Azijos. Šnekučiuojamės apie keliones ir maistą.

Pavalgiusios keliaujame pas Angie namo, ji gyvena netoliese su tėvais ir seserimi, tiesa, tėvai dabar atostogauja (jiems nepatika couchsurferiai). Aš gaunu visą svetainę su didele sofa. Butas modernus ir gražus, išsidėstęs per du aukštus.

Tą vakarą dar ilgai bendraujame prie arbatos.

Kitą rytą Angie eina dirbti, o aš – apžiūrinėti Singapūro. Pradedu nuo kinų miesto – Chinatown. Čia, nors dar rytas, jau šurmuliuoja suvenyrų ir kiniškų prekių turgus. Suvenyrai – baisūs, nei normalių atvirukų, nei normalaus magneto nerandu. Užtai rajonėlis gražus – spalvingi dviaukščiai namukai jaukiose gatvytėse ir beveik kiekviename name – parduotuvė ar kavinė.

 DSC_0388

Apvaikštau gatveles, apžiūriu šventyklas ir keliauju link kolonijinio rajono. Čia vyrauja krikščioniškos bažnyčios ir europietiška architektūra. Taip pat čia prasideda didžiuliai verslo ir prekybos centrai – artėju prie upės. Pakeliui užsuku į vieną iš maisto centrų, kur maisto ir skirtingų virtuvių pasirinkimas pradžioje išmuša mane iš vėžių, bet galiausiai išsirenku kažką valgomo ir skanaus.

Toliau keliauju pro verslo ir prekybos centrus. Praeinu Raffes aikštę, kurioje pristatyta karvių, tulpių ir kitokio meno. Čia pilna žmonių, kai kurie pietauja ant pievutės, kiti kažkur skuba pro šalį. Aš neskubu pro šalį.

Prieinu upę ir žymiąją liūto-žuvies skulptūra, kuri yra Singapūro simbolis. Keistokas simbolis, turiu pasakyti. Čia, prie skulptūros pilna besifotografuojančių į visas puses turistų – atsiveria gražūs vaizdai į Singapūro dangoraižius. Nusifotografuoju čia ir aš. Prieš traukdama tolyn paupiu, kuris nusėtas restoranais. DSC_0345

Gražus paupys, pirmoje eilėje išsirikiavę maži namukai, buvę sandėliai ir parduotuvės, antroje – dangoraižiai. Ir visa tai taip puikiai dera tarpusavyje… Prieinu Clark įlanką, kur gyvenimas verda daugiausia vakarais, nes čia pilna prabangių barų ir klubų. Tiesa, gerti Singapūre brangu, alaus bokalas net su akcijomis kainuoja keletą kartų brangiau, nei Lietuvoje.

Nuo Klarko įlankos užlipu link Canning forto parko, bet jis nepasirodo įdomus. Toliau žingsniuoju link mažosios Indijos. Ji iš dalies primena Chinatown – tie patys spalvingi dviraukščiai ar triaukščiai namukai, supami dangoraižių. Bet čia skamba bolivudo muzika, mirga marga indiški sariai ir kvepia indiški kariai.

Greta indiškojo, yra dar ir musulmoniškasis kvartalas, panašiai jaukus ir gražus, su mečete viduryje. Čia vėlgi yra suvenyrų turgelis, ir vėlgi suvenyrų dauguma yra baisūs…

DSC_0409

Grįžtu į Mažąją Indiją ir čia susirandu, kur pavalgyti skanių ir pigių karių. Kol valgau, susipažįstu su dėde Abdulu, kalbamės apie religijas, jėzų, gėjų santuokas. Beveik įtikinu dėdulę, kad homoseksualizmas nėra liga… Kai Abdulas sužino, kad esu kompiuterių specialistė, labai nudžiunga ir prašo pagalbos su kažkokiais ten elektroniniais bankais. Tad pavalgiusi einu su juo į interneto kavinę. Pasirodo, dėdė Abdulas beveik pasimovė ant internetinių sukčių – tų, kurie žada daug pinigų, jei jiems pervesi tiek ir tiek. Įtikinu, kad pinigų nepervedinėtų, nes čia apgaulė. Dėdė, aišku, nusivilia – tikėjosi greitai praturtėti, bet man labai dėkoja už pagalbą.

Atsisveikinusi su Abdulu keliauju atgal link upės. Ketinu iki sutems pasiekti sodus prie įlankos (Gardens by the Bay), kuriuose, Angie sakė, vakarais būna šviesų ir muzikos šou. Praeinu įdomų teatro pastatą, prie kurio pilną tokių pačių karvių, kaip ir Raffes aikštėje. Einu per tiltą link Marina Sands prekybcentrio, kai prapliumpa liūtis. Negaliu per daug skųstis – visą dieną nelijo, o ir šis lietus per ilgai netrunka. Jį pralaukiu prabangiame Marina Sands prekybcentryje, o toliau keliauju link sodų. Ir jie mane sužavi.

 DSC_0452

Pirmiausia atsiveria labai gražus Super medžių (supertrees) vaizdas. Šie medžiai – tai energiją gaminanti ekosistema, kiekvienas iš jų yra atskiras sodas Iškilę virš viso parko, jie yra pagrindinis akcentas. Tačiau ir likęs parkas labai įdomus. Kiekviena jo dalis turi vis kitą temą, kai kurie sodai atspindi Singapūre gyvenančių tautų kultūra (Kiniškas, indiškas, malajų sodai), kai kurie turi savo temas, pvz. palmių pasaulis ar vaisiai ir daržovės. Yra čia ir pora uždarų (ir mokamų) sodų, į juos neinu.

Praeinu sodus ir prisėdu po supermedžiais. Lauksiu šviesų ir muzikos šou. O tuo tarpu tiesiog gulinėju po tais medžiais. Šou prasideda, medžiai mirga marga šviesomis, nors, tiesą pasakius, galėtų pamirgėti ir įspūdingiau, bet gražu ir taip. Tiesa, pradeda vos vos lynoti, o fone trankosi žaibai, papildantys šou. Visa programa trunka 10-15 min. Kai ji baigiasi, nusprendžiu pasitrainioti dar po parką ir pažiūrėti šou antrą kartą – turiu daug laiko, nes Angie šiandien užsiėmusi ir susitarėme susitikti tiktai pusę vienuoliktos nakties.

Antrą kartą šou stebiu nuo tiltelio atokiau ir fotografuoju – kai netingėsiu, sudėsiu nuotraukas į mini filmuką. Nors, turiu pripažinti, programa žiūrisi įdomiau sėdint po medžiais.

DSC_0494

Kai programa baigiasi antrą kartą, keliauju atgal į Marina Sands prekybcentrį, prie kurio netrukus prasidės kitas, vandens, šviesų ir muzikos šou. Šis įdomus savo technologijomis – vaizdai projektuojami ant purškiamo vandens sienos. Taip pat naudojami dūmai, ugnies stulpai ir muilo burbulai – visko daug, tiek kad rodomi vaizdai labai jau banalūs, visokie ten naujagimiai, meilė, šeimos, etc… Kaip ten bebūtų, įdomu dėl technologijų.

Po visų šou dar truputį pasivaikštau pakrante, kuri gražiai šviečia ir pilna žmonių vakare, ir gaudau metro – laikas susitikti Angie ir keliauti namo.

Kitą rytą keliuosi anksti, nes Angie anksti išeina į darbą. Šiandien eisiu pasivaikščioti po Singapūro parkus. Vienoje miesto dalyje yra krūva parkų, kurie visi sujungti takais ir tiltais ir galima porą valandų keliauti per juos išilgai. Tad pradedu nuo vieno galo ir eisiu tol, kol nusibos. DSC_0590

Pradedu nuo parko ant kalniuko su vaizdais į miestą (ir krūva japonų turistų). Čia galima užkilti su keltuvu – cable car, bet aš lipu laiptais, nes nėr tas kalniukas labai aukštas. Pakeliui matau daug ženklų, perspėjančių apie beždžiones, bet jokių beždžionių nesutinku. Šiaip parke ir daugiau įdomių perspėjančių ženklų, pvz., kad šakos gali kristi ant galvos arba kad per audrą parke nesaugu.

Iš šio parko į kitą pereinu gražiu tiltu, pavadintu Hendelio Bangos.

Keliauju toliau per parkus. Įdomesnis pasirodo Hort parkas, kuriame architektūrai ir kraštovaizdžiui skiriama nemažiau dėmesio, nei augalams. Dar vienam parke randu tvenkinį su krūva vėžliukų. Galiausiai kelionę baigiu mokslo parke, kuris iš tiesų nelabai parkas – čia tiesiog daug institutų, universitetų ir kitų su mokslų susijusių įstaigų.

Bet parkai šiandien dar nesibaigė. Sėdu į metro ir važiuoju į Botanikos sodą. Jis irgi pasirodo labai įdomus. Tai ne tradicinis botanikos sodas, kuriame tiesiog prisodinta daug gėlių ir kitų augalų, čia kiekviena parko dalis turi savo temą ir nemažai dėmesio skiriama edukacijai. Man labiausiai patinka vadinamasis evoliucijos sodas, kur einant spiraliniu taku galima pamatyti augalų evoliuciją nuo pačių pirmųjų augalų iki dabar. Ir tikrai, einant ratu keičiasi kraštovaizdis, augalai ir jautiesi lyg keliautum per tūkstantmečius.

DSC_0705

Dar man labai patiko imbiero sodas, kuriame pirmą kartą imbierą pamačiau kaip gėlę – paprastai matau tiktai jo šaknį.

Orchidėjų sodan neinu – už jį reikia mokėti, o orchidėjų šiuose kraštuose jau prisižiūrėjau. Pasivaištau po dar keletą sodų, pasėdžiu prie gulbių ežero. Ir palieku Botanikos sodą.

Einu apžiūrėti šopinimosi gatvės – Orchidėjos kelio. Čia didžiausia koncentracija prekybcentrių, kai kurie jų visai įdomaus dizaino. Čia išbandau keistą patiekalą – ledų sumuštinį. Tiesiog ledai tarp dviejų duonos riekių, tiesa, čia duona speciali, tokia pusiau pyragas, kai tuo tarpu, pamenu, Kambodžoje mačiau ledus dedamus į paprasčiausią prancūzišką batoną.

Iš čia pavažiuoju atgal iki Chinatown, nes noriu nusipirkti kokį nors magnetą ir netoliese už valandos ar pan susitinkame su Angie. Dar pasivaikštau upės pakrante, kuri vakarėjant pilnėja žmonių. Gražu čia.

 DSC_0771

Sulaukiu Angie, ji vedasi mane vakarienės – ragaujame keistų skanių patiekalų. Paskui pasivaikštom pakrante, o tada Angie parodo vieną iš dangoraižių, kuriame galima pakilti į viršų ir pamatyti miestą. Grožimės naktiniu švytinčiu singapūru iš labai aukštai, Angie papasakoja vieną kitą istoriją apie vietas ir pastatus. Vaizdai tikrai įspūdingi.

Po dangoraižio keliaujame namo.

Kitą dieną jau išvažiuosiu iš Singapūro. Jei Filipinuose manęs nebūtų privertę nusipirkti bilietą, turbūt užsilikčiau čia dar porai dienų – man čia patinka. Bet pinigų prarasti nenoriu, tad galvoju, kad šiam kartui užteks Singapūro, likusias įdomybes pamatysiu kadanors, kai čia sugrįšiu.

Ryte dar važiuojame su Angie papusryčiauti, išbandau dar porą tradicinių patiekalų, ir atsisveikiname. Randu autobusą ir štai jau esu pakeliui į Kuala Lumpurą.

Būtinai palikite komentarą: