S.V.

arba V.S. (vyšnių sodas) – dar vienas baltarusių spektaklis. po vakarykščio į šitą ėjau labai skeptiškomis nuotaikomis. ką gi, buvo geresnis variantas, bet vis tiek gana beviltiškas. tai buvo plastikos teatras – aktoriai šoko, judėjo, bet nekalbėjo. iš tiesų, momentais buvo visai įdomu pažiūrėti, bet tie momentai buvo itin reti. visa kita buvo mišrainė iš įvairių muzikos ir šokio bei judesio stilių. o tokios mišrainės, mano nuomone, tinka mokykliniams ir kitiems ne profesionaliems spektakliams. bet ne nacionaliniam teatrui. be to, jei jau daromi tokie spektakliai – labai reikėtų padirbėti su technika, nes aktorių judėjimas irgi buvo tik šiek tiek aukštesnio, nei mokyklos žiburėliai, lygio.
dar du dalykai kurie itin užkliuvo (blogąja prasme):
pagrindinė aktorė buvo taip nugrimuota, kad atrodė klaikiai (o vaidino gražuolę) ir dar šoko prasčiausiai iš visų.
vienas momentas buvo juodai nuplagijuotas nuo kažkada mano aprašyto prancūzų pasirodymo “dykynė“. dykynėje trys juodi kostiumuoti vyrukai, labai įdomiai judėdami matavo sceną (aname apraše įdėjau nuorodas). baltarusiai paėmė keturis vyrukus, trankesnę (ir tuo šiek tiek panašią) muziką ir daug prasčiau judėdami matavo sceną. tikrai nemanau, kad jie tai sugalvojo patys ir toks didelis panašumas – netyčinis. kažkaip tai didžiausias teatre matytas plagiatas.
po šito epizodo pradėjau galvoti, ar tik gerieji momentai (du ar trys) nebuvo ko nors plagiatas.

Būtinai palikite komentarą: