epizodiškai apie praėjusias

nors praėjusiomis jas vadinti kiek ankstoka – iš tiesų juk kalėdos turėtų būti švenčiamos iki trijų karalių. deja, jau ryt į darbą, tad šventės, galima sakyti baigėsi. tiesa, tuoj prasidės naujos.

regis, ir nepajutau, kaip šiemet prabėgo kalėdos. na taip, buvo daug maisto, daug buvimo tarp giminių, daug dovanų. bet sėdžiu dabar ir jaučiuosi taip kasdieniškai, kad net keista.

kaip prabėgo šventės? buvo daug sukimosi virtuvėje ir dar daugiau sėdėjimo prie stalo – kaip visuomet. juokinga, bet kūčios man buvo kažkokios keistos vien todėl, kad sėdėjau kitoje stalo pusėje nei daugybę metų iki šiol. dar keisčiau – kad per kūčias įsijungėme televizoriu. taip, to norėjo seneliai – pažiūrėti į kernagį, bet vis tiek man kažkaip netiko, trukdė tas daiktas.

kūčios šiemet buvo kitokios, bet jos vis tiek buvo geros – buvo jauku ir šilta. šeimyniška, kaip ir turi būti. gal tik jaudulio kiek mažiau, nei kadaise. du smagiausi momentai buvo tėčio dovanos ruošimas (dovanojom 400 knygų, bet tai turėtų aprašyti brolis, tad aš nesikartosiu) ir kaip apie pirmą nakties mušėmės su sesute. miegojom viename kambaryje, pradžioj ji lovoje, aš ant grindų, pabaigoje – atvirkščiai. aš ją išverčiau iš lovos, paskui prasidėjo visokie pagalvių mūšiai ir pan. kvailiojom. pirmą valandą nakties.

kalėdos irgi buvo keistos, nes vietoj to, kad mes eitume pas tetą, tetos šeima atėjo pas mus. ir dėdė su šeima neatvažiavo iš druskininkų. balius pas mus – gal todėl daugiausia šventės pajutau besisukdama su mama virtuvėje.
bet, vėlgi, pasijutau keistai suaugusi, kai mama, vietoj to, kad
nurodinėjus, ką dėti į mišrainę, tepasakė – sugalvok ką nors pati.

paskui vakare jau grįžus į savo namus, gėrėm daug karšto vyno, žaidėm naujakurius, paskui aliesą. vėl buvo jauku ir šilta. net nepastebėjau, kaip atėjo šešta ryto. tad šiandien pusę dienos miegojau. paskui varčiausi lovoje ir jaučiausi kaip mano katė – mieguista.

galiausiai, visą vakarą skaičiau knygą. kaip seniai nerasdavau tam laiko…

ir tik parašiusi paskutinį sakinį, supratau, kodėl man tikrai patiko šiemetinės šventės. nes tai netapo persivalgymo ir dovanų šventėmis. tai tebuvo galimybė skirti laiko tam, kad seniai jo nerasdavau – knygai, miegui, muštynėms vidury nakties, namų šveitimui, virtuvės menams ir, žinoma, buvimui su artimiausiais žmonėmis.

3 Atsakymų į “epizodiškai apie praėjusias”

  1. Priegaidis kalbėjo:

    Tai blogai.

  2. kostia kalbėjo:

    nuostabi dovana jusų tėčiui.

  3. Anonymous kalbėjo:

    taip, televizorius per kūčias buvo nonsensas

Būtinai palikite komentarą: